Sausio 13-ąją dieną įvyko netradicinis Mindaugo Meškausko fotografijos parodos ,,Piligrimo pėdos portretas“ uždarymas. Piligrimų centre jaukumą kūrė tai, jog nebuvo oficialių įžanginių žodžių ir formalaus santykio tarp auditorijos ir pranešėjų.
Šiluvos šventovė išsiskiria iš kitų vietų tuo, kad joje vykstantis veiksmas įsilieja į žmonių buvimą čia ir dabar, atliepia jų giliausią poreikį – susitikti kitą žmogų, o taip kartu ir Dievą. Fotografas Mindaugas Meškauskas pasidalino savuoju kūrybiniu stebuklu – šlapiojo kolodijaus ferotipų originalais ir vietoje sukūrė fotografijos studiją.
Įprasta, jog parodose paprastai matome kūrybinio proceso rezultatą, o ne procesą. Tačiau būtent čia, Šiluvoje, kūrybinis procesas autentiškai įsiliejo į buvimą drauge.
Šiluvos šventovė išsiskiria iš kitų vietų tuo, kad joje vykstantis veiksmas įsilieja į žmonių buvimą čia ir dabar.
Kiekvieno mėnesio 13 d. į Šiluvą suplūsta piligrimai iš visos Lietuvos švęsti Švč. Mergelės Marijos dienos ir, kaip įprastai, po šv. Mišių susirenka piligrimų centre gerti arbatos ar kavos bei pasidalinti įspūdžiais.
Šiame šurmulyje išnyra fotografas su medine neįprasta dėžute ir ant jos esančiu užrašu ,,ambrotipai“ (pozityvai ant stiklo) bei pradedami rodyti parodos ,,Piligrimo pėdos portretas“ ferotipijų (ant skardos) originalai. Kelios piligrimės, prieš pusantro mėnesio buvusios parodos atidaryme ir girdėjusios apie šį, itin retai šiais laikais sutinkamos fotografijos procesą, prasitaria: ,,Štai, dėl šito ir važiavome“.
Neįtikėtina, kiek paslaptingumo turi fotografijos atsiradimo technika bei koks visa apimantis Dievo stebuklas yra meno gimimas.
Apžiūrėjus parodos skaitmeninių kopijų trapius, vienetinius originalus, kuriuos į rankas paima tik jų kūrėjas (galbūt vieną dieną galėsime pamatyti jas eksponuojamas parodoje), išgirstama tai, kas pranoksta žiūrovų lūkesčius – kūrėjas pakviečia sudalyvauti fotografijos gimimo procese.
kūrėjas pakviečia sudalyvauti fotografijos gimimo procese.
Eucharistinio Jėzaus sesuo Agnė Birutė Gučaitė, gyvenanti Šiluvoje jau daugiau nei dešimt metų, sutinka visų akivaizdoje pozuoti ir tapti šio kūrybos įvykio protagoniste. Piligrimų centro virtuvėlė tampa tamsiuoju fotografijos kambariu, kuriame įvyksta paslaptingi cheminiai procesai, o salėje dumplinė kamera sugeria šviesą ir fiksuoja atvaizdą žiūrovų akyse.
Dėkojame Mindaugui, jog vienai vakaro akimirkai piligrimų centrą transformavo į fotografijos studiją, taip priartindamas fotografiją prie kiekvieno kasdienybės.
Šiame procese visi drauge galėjo pabūti vaikais ir išgyventi Dievo Motinos stebuklą per meno išraišką. Tą dieną fotografija Šiluvos piligrimų centro lankytojams tapo sava ir įsikūrė visų širdies namuose.
