Dešimtys tūkstančių piligrimų rugsėjo 7-15 d. apsilankė „mūsų šalies rekolekcijose“, kaip arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pavadino Šilines, kuriose šįmet vien Komuniją priėmė per 25 tūkst. žmonių. Šiluvos atlaidai šįkart dėl karo Ukrainoje, dėl jo grėsmės Europai bei pasauliui, tapo laiku, kai visą devyndienį kasdien buvo meldžiama taikos stebuklo.
Rugsėjo 15-ąją besibaigiančius atlaidus lydėjo ypatinga nuotaika. Džiaugsminga dovana Šiluvos Dievo Motinai buvo jaunosios Bažnyčios – mokinių, mokytojų, aukštųjų mokyklų bendruomenių – piligrimystė. Šią dieną mokymo bei ugdymo bendruomenėms Lietuvoje melsta Evangelijos dvasios, o iškilmės bei procesija su Švenčiausiuoju Sakramentu iš aikštės į Apsireiškimo koplyčią jau ženklino didžiųjų Šilinių pabaigą.
Tądien buvo dėkojama už atlaidų malones, kurios liejosi per visas devynias dienas tūkstančiams kasdien čia apsilankiusių maldininkų. Per atlaidus daugybė piligrimų, vos tik atvykę, skubėjo susitaikyti su Dievu atlikdami išpažintį, priėmė Komuniją.
„Susirinkę į Šiluvą atvykstame patirti Dievo gailestingumo. Mums dovanojami atlaidai reiškia, kad Dievas pasiruošęs mus priimti iš klajonių svetimoje nuodėmes šalyje ir dovanoti Tėvo namų džiaugsmą. Jis mūsų ieško ir kelia puotą, kai mus suranda. Koks didis džiaugsmas mums paruoštas, jei esame pasiruošę sugrįžti ir apsikabinti mus mylintį Tėvą! Kokia nuostabi ramybė apima žmogaus širdį, kai jis dovanoja sau maldos laiką ir patiria mylinčio Tėvo artumą!
Brangieji, visi esame Bažnyčia, pakviesta skelbti šią Gerąją Naujieną! Visi esame Mergelės Marijos bičiuliai, kviesdami savo brolius ir seseris garbinti jos Sūnų! Būkime ir mes Dievo meilės apaštalais, pasiruošę paliudyti „apie mumyse gyvenančią viltį“ (1 Pt 3, 15), nes visi esame broliai, laukiami svetinguose Tėvo namuose!“ – sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kuris kasdien sveikino piligrimus aikštėje, kalbino juos lankančius didžiąsias šventoves, dalydamasis su jais mintimis, jog jų atvykimas, Dievo garbinimas čia ir savo gyvenime – tai Švč. Mergelės Marijos troškimo, išsakyto apsireiškus Šiluvoje, išsipildymas.
Mums dovanojami atlaidai reiškia, kad Dievas pasiruošęs mus priimti iš klajonių svetimoje nuodėmes šalyje ir dovanoti Tėvo namų džiaugsmą.
Rugsėjo 14-ąją Šiluvos šventovėje solidariai atsiliepta į Europos Vyskupų Konferencijų Tarybos paraginimą, kad kiekvienoje Europos bažnyčioje pavestume mūsų Viešpačiui taiką Ukrainoje, nuožmaus karinio konflikto užgesinimą.
Garbinimo ir maldavimų valandą visiems aikštėje suklupus priešais Švenčiausiąjį Sakramentą kaip galingos maldos pajėgos įsitraukė tą dieną į Šiluvą suvažiavę ypatingu būdu Dievui ir Bažnyčiai pasišventusieji – kunigai bei seserys ir broliai vienuoliai iš visos Lietuvos.
Šilinių maldose šiemet nuskambėjo ukrainiečių kalba su skausmu atmenant, kad broliai ir sesės Ukrainoje kaunasi už savo laisvę, gina Tėvynę nuo agresijos, daugybė patiria karo pabėgėlių likimą. Apsireiškimo koplyčioje Šiluvoje graikų apeigų katalikų liturgijai su ukrainiečiais bei Vilniuje įsikūrusio bazilijonų vienuolyno tėvais vadovavo tėvas Mikolajus Ruslanas Kozelkivskyy OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas.
Atlaiduose dalyvavo ir gausi lenkų bendruomenė Lietuvoje. Vilniaus rajono parapijų ir švietimo įstaigų bendruomenės, iš viso per 1,5 tūkst. piligrimų, Mišiose lenkų kalba Šiluvos aikštėje meldėsi darnaus sugyvenimo tarp tautų intencija.
Šiluvoje ir šiemet atvyko piligrimų iš Punsko, Seinų, o Lietuvių vienybės dieną sveikinimas bei ganytojiškasis žodis buvo skirtas pasaulyje pasklidusiai lietuvių bendruomenei.Net keturi kunigai vadovavo šv. Mišioms latvių kalba maldininkams iš Latvijos.
Gausi piligrimų šiemet ypač buvo Artimo meilės ir sveikatos diena. Pilnutėlė aikštė Šiluvoje tądien paliudijo, kad ir šiais laikais čia ieškoma bei atrandama paguoda, ramybė ir viltis.
Šilinių švęsti ir šiemet atvyko vidaus reikalų sistemoje dirbantys žmonės, Lietuvos kariuomenė. Atsakingųjų pareigūnų buvome patikinti: mūsų Tėvynės žemė, jos žmonės yra patikimose rankose, pasiruošusiose garbingai ginti savo šalį.
Po Šeimų ir jaunimo šeštadienio šventės Šiluvoje, kurią užbaigė procesija su žiburiais rankose paskui nešamą Švenčiausiąjį Sakramentą miestelio apylinkėse, pagrindinį atlaidų sekmadienį – sinodiniu keliu einančios Bažnyčios dieną – dalytasi džiaugsmu, kad esame vedami Šventosios Dvasios. Todėl joje verda gyvas gyvenimas, turintis platų prasmės horizontą ir kryptį. Tai paties Dievo nuolat gaivinama tikrovė, ne knygos ir sąrašai, ne sandorių, bet Sandoros erdvė, kur nuo pat mūsų Krikšto užsimezga šeimyniškas, broliškas santykis.
Pasak katechezę tądien sakiusio diakono Beno Ulevičiaus, mes, Dievo šeimos žmonės, turime rodyti pavyzdį, būti broliškumo „virtuozais“ to ištroškusiam pasauliui.
Bažnyčios žmonės kviesti ir mąstyti, kaip būti jautriems pasauliui, kur daug vargo, vienišumo, atmetimo. Pasak jaunų dvasininkų, visi žinome įsakymą „Mylėk savo artimą…“, bet ar lengvai įgyvendiname? Juk rastume, kuo pasidalyti apie nejautrumą žmogiškose situacijose mūsų parapijose, apie nejautrumą vieni kitiems. Kiekvienoje parapijoje galima rasti visuomenės „pakraščių“, kuriuos nelengva atpažinti, kur nelengva ir nedrąsu nueiti.
Tikėtina, kad po dvejų metų, 2024-aisiais, į Šiluvą keliausime jau su žinia apie Apsireiškimo koplyčios architektui Antanui Vivulskui atminti skirtus metus. Visuomenės dieną Šiluvos piligrimų centre buvo pristatyta tų metų sumanymas.
Atlaiduose taip pat pranešta apie ypatingą Šiluvos šventovės iniciatyvą – prašyti dvasinės giminystės ryšio su Didžiąja Marijos bazilika Romoje. Jau per 300 pasaulio bazilikų yra susivienijusios su šia Bazilika Romoje dvasiniu ryšiu, jas sieja to paties ikonografinio tipo Marijos su Kūdikiu – Hodigetrijos – „rodančiosios kelią“ – atvaizdas.
Užbaigdamas atlaidus Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas daug kartų ištarė „ačiū“ visiems apsilankiusiems Šiluvoje piligrimams bei tarnavusiems juose. Tai buvo ir Lietuvos vyskupai, kunigai, vadovavę Eucharistijai, sakę homilijas ir katechezes, patarnavę klausyklose.
Ypač didelę rūpesčių naštą nešė Šiluvos parapijos klebonas Erastas Murauskas bei Kauno arkivyskupijos ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlausaukas, atlaidų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, diakonai, Kunigų seminarijos auklėtiniai, Jono Pauliaus II piligrimų centro ugdomi savanoriai, seserys vienuolės, giedoję chorai iš įvairiausių Lietuvos parapijų bei pačios Šiluvos.
Taip pat zakristijonai, dekoruotojai, valytojos, šeimininkės, apsaugininkai, policijos, medicinos ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojai, Carito bendradarbiai, vaišinę sužvarbusius šilta arbata, Šiluvos piligrimų centras, vaizdo ir garso operatoriai, kiti žiniasklaidos darbuotojai, Šiluvos bendruomenė, gausūs atlaidų rėmėjai ir geradariai.
Šie žmonės savo tarnystėmis ir dovanomis bei visi atvykę piligrimai padėjo kurti ir švęsti Mergelės Marijos gimtadienio šventę didžiuosiuose atlaiduose Šiluvoje.
