Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotai Zitai Šličytei sakant kalbą ir pradėjus piktintis „Lietuvos homoseksualizacija“ dalis parlamentarų ir svečių paliko Kovo 11-osios salę.
Sakydama kalbą per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime Z. Šličytė kritikavo valdžią, kad ji per Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus „tvoromis atsiskyrė nuo tautos“, taip pat sakė, kad „Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios partijos“.
„Apmaudu, kad politikos madas dabar diktuoja palaidą gyvenimo būdą propaguojanti Laisvės partija“, – kalbėjo Signatarų klubo narė.
Jai pradėjus piktintis pernai Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis homoseksualių asmenų eitynėmis, ir priminus apie daugiatūkstantinį Šeimų maršą Vingio parke, Vilniuje, salėje kilo triukšmas.
„Ar dar žodžio laisvė demokratinėje Lietuvoje galioja?“ – klausė Z. Šličytė.
„Kam nepatinka mano kalba, prašome, išeikite“, – paragino ji.
„Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būktai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – tęsė kalbėtoja.
Anot jos, „tikrai nepadoru visus Šeimos sąjūdžio dalyvius nuolat prilyginti vienam žmogui, pravarde Celofanas“.
„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė Z. Šličytė.
„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę“, – kalbėjo buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė.
Jos teigimu, vyro ir moters santuokos reikšmė stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.
Z. Šličytė ragino parlamentarus Stambulo konvencijos ratifikavimą išbraukti iš savo darbotvarkės.
„Stambulo konvencija pavojinga tuo, kad ji orientuoja mūsų valstybę pakeisti biologinės lyties sampratą keistu prasimanymu – socialine lytimi. Tačiau žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto.
Žmogus sukurtas kaip vyras ir moteris ir jokia gender revoliucija yra nepajėgi panaikinti to fakto.
Ne visi Lietuvos žmonės nori pasidaryti belytėmis būtybėmis ir nebūtina priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymą, nes kartu gyvenančių homoseksualių asmenų teises bei interesus galima efektyviai apsaugoti kitomis teisinėmis priemonėmis“, – tvirtino kalbėtoja.
Ji taip pat ragino Seimą greičiau priimti konstitucinius įstatymus, pirmiausia – Referendumo įstatymą.
„Kviečiu Seimo narius artimiausiu metu ne tik priimti konstitucinį Referendumo įstatymą, bet ir patekti tautai referendume balsuoti už arba prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir lyčiai neutralios partnerystės įstatymo priėmimą. Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės!“ – sakė Z. Šličytė.
Po šio kalbos signatarė europarlamentarė Rasa Juknevičienė pranešė išstojanti iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.
Ji su dalimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Socialdemokratų partijos frakcijos narių, premjere, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos ministrais per Z. Šličytės kalbą išėjo iš salės. Tarp jų buvo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Šiandien yra vienybės diena, o šita moteris pretenduoja atstovauti mažai radikalų grupei, kuri neatspindi Lietuvos nuomonės“, – sakė E. Zingeris.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė išėjusi iš salės, nes negalinti klausyti kalbų, kurios jais nepriimtinos.
„Tiesiog man tai, kas buvo pasakyta, buvo nepriimtina ir aš išėjau“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Teisininkė Z. Šličytė nėra tiesioginė Kovo 11-osios Akto signatarė, ji 1989–1990 metais buvo išrinkta į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 metų balandį, kai jau buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nare.
Tačiau Z. Šličytė priklauso Signatarų klubui, jis vienija 1990 metų kovo 11 dieną priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatus.
