Signataras Jonas Šimėnas: civilinės sąjungos įstatymas yra antikonstitucinis

Signatarų kreipimąsi į valdžios atstovus dėl Civilinės sąjungos projekto inicijavęs Jonas Šimėnas teigia, jog tokie įstatymai yra antikonstituciniai, o valdžia ignoruoja nepriklausomybės kūrėjus. Portalui „Laikmetis“ signataras sutiko duoti platesnį interviu apie tokio kreipimosi pasirodymo priežastis ir svarstomo įstatymo problemas.

Pone Jonai, ne dažnai girdime signatarų pasisakymus konkrečių įstatymų klausimu. Kodėl toks signatarų kreipimasis, jūsų nuomone, buvo reikalingas dabar ir kokias problemas įžvelgiate Civilinės sąjungos projekte?

– Pats svarbiausias dalykas – toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kaip valdžia gali priiminėti įstatymą žinodami, kad jis prieštarauja Konstitucijai? Be konstitucinės pataisos tokio įstatymo priėmimas negalimas. Mūsų pasikreipime tas ir nurodoma, kaip vienas pagrindinių akcentų, kad įstatymas yra antikonstitucinis.

Kitas svarbus aspektas, kad yra negerbiama tautos valia, taigi įstatymas yra ir antidemokratiškas. 70 proc. žmonių ir daugiau pasisako už tradicinę šeimą, tos apklausos jau atliekamos keletą metų ir jų duomenys nesikeičia. Todėl tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

tautos valia turėtų būti gerbiama, o jei Seimas netiki apklausom, tai gali skelbti referendumą. Kodėl bijoma atsiklausti tautos?

Tačiau projekto iniciatoriai teigia, jog toks įstatymas šeimų negriauna, kad paskatins tuoktis ne santuokoje gyvenančias poras, anot Seimo narės Jurgitos Sejonienės toks įstatymas būtų naudingas net milijonui Lietuvos piliečių.

-Tiems žmonėms, kuriems reikia naudos, padarykime, kad ta nauda būtų, bet dėl to negriaukime šeimos. Nelyginkime vienos lyties santuokų su šeima. Tokiose sąjungose neatsiras nei vaikų, nei kitų šeimos narių. Artimo ryšio sprendimus galima priimti ir jie šeimos sampratos negriautų, bet aš suprantu, kad vienos lyties poroms labai norisi, kad aplinkiniai juos vadintų šeima.

Savo kreipimesi nurodot, kad tokie įstatymai negali būti priiminėjami kai yra tokia įtempta ekonominė, geopolitinė padėtis, šalis išgyvena demografinę krizę. Visgi, valdantieji teigia, kad mes niekada negyvenome taip gerai, kad NATO dėmesys toks, kokio niekada neturėjome anksčiau. Bent jau taip teigia valdančiųjų atstovas, Seimo narys M. Maldeikis. Tai gal kaip tik dabar pats metas priimti tokius įstatymus?

-Kategoriškai negaliu sutikti su tokiais M. Maldeikio pareiškimais. Aišku, struktūriškai mes nuosekliai ėjome ten, kur esame šiandien. Rusijos išvedimas, NATO, Europos Sąjunga, bet niekas negali pasakyti kaip bus rytoj, ką matėm ir Ukrainos atveju.

Civilinės sąjungos įstatymui dabar yra netinkamas laikas, nes dabar būtinas tautos susitelkimas. Priiminėti įstatymus, kurie nepatinka dviem trečdaliams piliečių yra tautos skaldymas.

Teigiate, kad Seimas šį klausimą turėtų spręsti ne balsavimu, o referendumu, kodėl to negali daryti išrinkti Tautos atstovai? Jie – atstovauja valdančiųjų dauguma.

-Seimas gali spręsti tokius klausimus dviem būdais, bet abiem atvejais būtina Konstitucijos pataisa. Seimo nariai gali ir neskelbti referendumo, tačiau tada turi už tokius įstatymus balsuoti konstitucinė dauguma (92 Seimo nariai ir daugiau). Valdantieji trūksta balsų apskritai tokiems sprendimams, o ką sakyti apie konstitucinę daugumą, jie tokios daugumos neturi.

Aštuoniolika signatarų pasirašė šį kreipimąsi, klausimas kyla ką galvoja kiti signatarai, kokia jų nuomonė apie šį įstatymą. Ar yra numatomas kažkoks aktyvesnis signatarų įsitraukimas į teisėkūros procesus, kiti pareiškimai?

-Yra įvairių nuomonių, tačiau šiandien jau turiu dar dviejų signatarų išreikštą norą prisijungti prie mūsų iniciatyvos, taigi, klausimas atviras.

Kalbant apie aktyvesnį mūsų įsitraukimą reiktų palaukti valdžios reakcijos, bet iš to, ko sulaukėme, akivaizdu, kad valdantieji signatarų nuomonę linkę ignoruoti. Mūsų laiškas adresuotas visiems Seimo nariams, o kiek narių jį skaitė man kyla klausimas. Yra net signatarų įstatymas, kuris mums leidžia kreiptis į valdžios institucijas teisėkūros klausimais. Klausimas ar toks signatarų nuomonės ignoravimas nėra ir įstatymo ignoravimas.

2 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version