Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) metus užbaigė naujais grasinimais surengti branduolinę ataką prieš Seulą ir įsakymais didinti karinį arsenalą, kad būtų pasirengta karui, kuris pusiasalyje gali „prasiveržti bet kuriuo metu“, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Per ilgą kalbą, pasakytą baigiantis penkias dienas trukusiam metų pabaigos partijos susitikimui, kuriame buvo nustatyti jo šalies karinės, politinės ir ekonominės politikos sprendimai 2024 metams, Kim Jong Unas iškeikė Jungtines Valstijas.
Susitikime paskelbta, kad ateinančiais metais planuojama toliau plėtoti karines pajėgas, įskaitant dar trijų žvalgybos palydovų paleidimą, bepiločių orlaivių kūrimą ir elektroninės kovos pajėgumų plėtojimą, taip pat branduolinių ir raketinių pajėgų stiprinimą, praneša oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Šiais metais Pchenjanas sėkmingai paleido žvalgybos palydovą, savo konstitucijoje įtvirtino branduolinės valstybės statusą ir išbandė pažangiausią tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM).
Šeštadienį pasibaigusiame susitikime Kim Jong Unas apkaltino JAV keliant „įvairių rūšių karinę grėsmę“ ir nurodė savo ginkluotosioms pajėgoms išlaikyti „didžiulį atsako į karą pajėgumą“, praneša KCNA.
Tai „įvykęs faktas, kad Korėjos pusiasalyje bet kada gali kilti karas dėl neapgalvotų priešų žingsnių mus užpulti“, sakė šalies lyderis.
Siekdamas atgrasyti Pchenjaną, Vašingtonas anksčiau šį mėnesį Pietų Korėjos Busano uostamiestyje dislokavo branduolinį povandeninį laivą, o per pratybas su Seulu ir Tokijumi surengė tolimojo nuotolio bombonešių skrydžius.
Šiaurės Korėja anksčiau yra pavadinusi Vašingtono strateginių ginklų, pavyzdžiui, bombonešių B-52, dislokavimą per bendras pratybas Korėjos pusiasalyje „tyčiniais branduolinio karo provokaciniais veiksmais“.
„Turime greitai reaguoti į galimą branduolinę krizę ir toliau spartinti pasirengimą nuraminti visą Pietų Korėjos teritoriją, sutelkdami visas fizines priemones ir pajėgas, įskaitant branduolinę jėgą, nepaprastosios padėties atveju“, – teigė Kim Jong Unas.
„Nevaldoma krizinė padėtis“
Susitikime šalies lyderis sakė, kad nebesieks susitaikymo ir susivienijimo su Pietų Korėja, atkreipdamas dėmesį į „tebesitęsiančią nevaldomą krizinę padėtį“, kurią, anot jo, sukėlė Seulas ir Vašingtonas.
Šiemet abiejų Korėjų santykiai pablogėjo po to, kai Pchenjano paleistas šnipinėjimo palydovas paskatino Seulą iš dalies sustabdyti 2018 metų karinį susitarimą, kuriuo buvo siekiama sumažinti įtampą.
„Manau, kad yra klaida, kurios nebeturėtume daryti, laikydami žmones, kurie skelbia mus „pagrindiniu priešu“, susitaikymo ir susivienijimo partneriais“, – KCNA citavo Kim Jong Uno žodžius.
Jis nurodė parengti tarpvalstybinius reikalus tvarkančių departamentų reorganizavimo priemones, kad būtų „iš esmės pakeista kryptis“.
Seulo „Ewha“ universiteto tarptautinių santykių profesorius Leifas-Ericas Easley (Leifas-Erikas Izlis) sakė, kad Šiaurės Korėjos nevadidelių karinių pajėgumų akcentavimu greičiausiai siekiama paslėpti prastus šalies ekonominius pasiekimus šiais metais.
„Didžioji dalis to, ką skelbia valstybės kontroliuojama žiniasklaida, yra perdirbta propaganda“, – teigė jis ir pridūrė: „Pchenjano karinga retorika rodo, kad jo kariniai veiksmai yra susiję ne tik su atgrasymu, bet ir su vidaus politika bei tarptautiniu spaudimu.“
Praėjusiais metais Pchenjanas pasiskelbė esąs negrįžtama branduolinė galia ir ne kartą sakė, kad niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų programos, kuri, režimo nuomone, yra būtina jo išlikimui.
Nuo 2006 metų, kai Šiaurės Korėja pirmą kartą atliko branduolinį bandymą, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė daug rezoliucijų, kuriose Šiaurės Korėja raginama nutraukti branduolinių ir balistinių raketų programas.
