Paskutinę šių metų dieną Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja, vaikų nefrologė Rima Petrauskienė pasirinko ir paskutiniąją darbo ligoninėje diena. Prieš dešimtmetį peržengusi senjorės amžiaus ribą, 48-erius metus skyrusi vaikų ligų gydymui, gydytoja nusprendė baigti profesinę karjerą. Kol jaučiasi gerai, kol turi energijos gyventi visavertį gyvenimą, gydytoja ramia širdimi užleidžia vietą jaunimui, užaugusiam kitokiose sąlygose, bet puoselėjančiam tas pačias vertybes: sąžiningumą, atsakomybę, teisingumą, kurių nuo mažens buvo mokoma ir ji pati.
Pokyčiai – stulbinami
Karjerą pradėjusi Vaikų poliklinikoje vaikų ligų gydytoja pastebi, kad pokyčiai medicinoje, ypač suaktyvėjo Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę. Gydytoja juokauja, kad jaunimui nereikia pasakoti apie tuos laikus, kai ji pradėjo gydytojos karjerą, nes gali pasirodyti, kad ji labai sena. Bet pokyčiai medicinoje vyko labai sparčiai, nes tai – bene greičiausiai modernėjanti sritis.
Keitėsi ne tik technologijos, metodikos, keitėsi ir žmonės. Anksčiau medicina ir medikai buvo atsakingi už žmogaus sveikatą ir tai, anot patyrusios medikės, labai neteisinga. „Dabar pats žmogus daug labiau turi rūpintis savo sveikata ir šis žmonių sąmoningumas pastebimai auga“, – džiaugiasi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė, matydama, kai jauni tėvai rūpinasi vaikų ligų profilaktika, kai lieka neabejingi sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui.
Net ir susirgus daug daugiau reikia rūpintis, nes ir ligoninėje niekas nelaiko, kai vaikui reikia tik priežiūros ar reabilitacijos.
Gydytoja pastebi, jog per tą laiką pasikeitė ir į ligoninę ateinantis jaunimas: gydytojai, slaugytojos. „Jie laisvesni, kitomis sąlygomis užaugę. Žmogui svarbiausia ne tai, kokiomis sąlygomis jis užaugo, bet tai, kokias vertybes puoselėjo“, – vertina gydytoja jaunus žmones dėl jų aukštos savivertės, gebėjimo būti sąžiningais ir teisingais, ko nuo mažų dienų buvo mokoma ir pati Rima.
Gydytojų apsuptyje
Vaikų ligų gydytojai Rimai Petrauskienei tenka ne tik dirbti medikų kolektyve, ji ir augo gydytojų apsuptyje. Mama Aldona Verbickienė – gydytoja odontologė, medicinos mokslų daktarė, buvusi RŠL vyr. gydytojo pavaduotoja. Brolis Gytis Verbickas – chirurgas, dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
„Nemažai medikų mūsų giminėje, tad ir aš jau vaikystėje žinojau, kad būsiu gydytoja“, – pasirinkimu niekad nesudvejojusi vaikų ligų gydytoja R. Petrauskienė.
Vilniaus universiteto medicinos fakultete įgijusi vaikų ligų gydytojos diplomą, 1977 metais ji atvyko dirbti į Šiaulius. Pirmiausia, pagal universiteto duotą paskyrimą, dirbo Vaikų poliklinikoje ir Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje, kuris anuomet buvo įsikūręs dabartiniame centriniame ligoninės pastate, kuriame šiuo metu yra Konservatyviosios medicinos klinika.
Darbo pradžia šiame skyriuje buvo labai sunki, nes anuomet dar nebuvo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus, tad visus sunkios būklės vaikus turėjo gydyti vaikų ligų gydytojas. Nebuvo dar ir specializuotų vaikų ligų gydytojų, tad teko gydyti ir inkstų ar širdies ligomis, virškinimo ir kitais sutrikimais sergančius vaikus. Džiaugiasi gydytoja, kad drauge dirbti ir mokytis teko iš patyrusių vaikų ligų gydytojų: šviesios atminties Janinos Bieliauskienės, Jono Jankausko, Nijolės Urbonienės, kuriems yra labai dėkinga.
Vaikų ligų gydytoja Rima Petrauskienė pastebėjo, kad ją labiausiai traukia nefrologinės ligos ir nusprendė tobulintis šioje srityje. 1980 metais išvyko mokytis į Maskvą, po to – kvalifikaciją kėlė Vilniuje. Gavusi vaikų nefrologijos ligų gydytojos diplomą, gydytoja dirbo ne tik Vaikų ligų skyriuje, bet ir Vaikų konsultacijų poliklinikoje.
Atsakomybė ir dėkingumas – greta
Vaikų ligų gydytojų darbo sąlygos kardinaliai pasikeitė 1991 metais, kai Architektų gatvėje buvo pastatyta Vaikų ligų klinika. Staiga pasikeitė ne tik darbo sąlygos, bet ir medicinos įranga, kasdienės priemonės: atsirado vienkartiniai švirkštai, vienkartinės pirštinės, sparčiai sumažėjo infekcijų plitimas.
Nekito tik darbas su vaikais. „Vaikai turi labai malonią specifiką – jie auga, keičiasi ir tai stebėti – didelė atgaiva“, – sako gydytoja, nesikračiusi ir atsakomybės, visuomeninio darbo. Dešimtmetį R. Petrauskienei buvo patikėtos Pediatrų draugijos pirmininkės pareigos, suteiktos vyriausios zonos pediatrės pareigos. Už pasiaukojantį darbą ne kartą skatinta Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligoninės administracijos padėkomis.
Likdavo laiko ir sau. Rima – didelė kelionių mėgėja, apkeliauta Europa ir daugelis kitų pasaulio šalių. Gydytoja neabejoja, kad ir išėjusi į užtarnautą poilsį dar ne kartą krausis kelionių lagaminus, perskaitys ne vieną knygą, prižiūrės daugelį metų tėvų namo kieme užaugintą sodą, puoselės gėlyną. Pasivaikščiojimai, grybavimas – abiejų Petrauskų malonumas, kuriam nuo šiol atsiras daugiau laiko.
