Paskutinę ir kartu pagrindinę Europos Parlamento rinkimų dieną, sekmadienį, balsuojama 21 šalyje narėje, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, kuriose bus tikrinama parama sparčiai augančioms kraštutinių dešiniųjų partijoms.
Europai dabar labai svarbus metas. Senasis žemynas susiduria su gausybe problemų: Rusijos karu Ukrainoje, įtampa pasaulinėje prekyboje ir pramonėje, kurią lemia JAV ir Kinijos priešprieša, ekstremalia klimato kaitos situacija ir Vakarams tenkančia užduotimi prisitaikyti prie potencialaus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į valdžią JAV.
Sekmadienį vykstantis balsavimo maratonas užbaigia keturias dienas trukusį rinkimų ciklą, kuris ketvirtadienį prasidėjo Nyderlanduose.
Oficialūs rinkimų rezultatai negali būti paskelbti, kol neužsidarys paskutinės balsavimo apylinkės visose 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Italijoje jos užsidarys 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku.
Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.
Neoficialūs skaičiavimai bus pradėti skelbti nuo 19 val. 15 min. Lietuvos laiku, tačiau rezultatai paaiškės tik pirmadienį.
Nuo pastarųjų EP rinkimų 2019 metais populistinės arba kraštutinių dešiniųjų partijos vadovauja vyriausybėms trijose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje ir Italijoje, o kai kuriose kitose šalyse, įskaitant Švediją, Suomiją ir netrukus Nyderlandus, jos yra valdančiosios koalicijos dalis.
Apklausų rezultatai dešiniesiems suteikia pranašumą Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Italijoje.
Ketvirtadienį atlikta neoficiali balsavusiųjų apklausa rodo, kad prieš imigraciją nusistačiusi Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) griežtoji dešinioji partija Nyderlanduose turėtų pasiekti didelių laimėjimų, nors proeuropietiškų partijų koalicija tikriausiai nustūmė ją į antrąją vietą.
Jei ši tendencija išliks, ES įstatymų leidėjams bus sunkiau priimti teisės aktus ir sprendimus.
Balsavimo rezultatai nulems būsimojo bloko parlamento ir netiesiogiai Europos Komisijos sudėtį, taigi padės formuoti ES politiką per ateinančius penkerius metus.
Nors prognozuojama, kad centristinės pagrindinės partijos užims didžiąją dalį iš 720 vietų būsimajame Europos Parlamente, apklausos rodo, kad jas susilpnins sustiprėjusios kraštutinių dešiniųjų, stumiančių bloką ultrakonservatizmo link, pozicijos.
Daugelį ES rinkėjų, kuriuos slegia didelės pragyvenimo išlaidos ir kurie mano, kad imigrantai didele dalimi atsakingi už socialines problemas, vis labiau įtikina dešiniųjų retorika.
Dešiniųjų ambicijos Prancūzijoje ir Vokietijoje
Daugybės stebėtojų akys krypsta į Prancūziją, kur varžosi skirtingos ideologijos.
Prognozuojama, kad Marine Le Pen (Marin Le Pen) kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN), kurios lūkesčiai viršija 30 proc. balsų ribą, įveiks prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) liberalią partiją „Renesansas“, apklausose surinkusią 14–16 procentų balsų.
M. Le Pen tikisi Europos Parlamente suformuoti kraštutinių dešiniųjų koaliciją. Tačiau analitikai prognozuoja, kad nesutarimai su kitomis dešiniosiomis partijomis, ypač dėl karinės pagalbos Ukrainai, tai sužlugdys.
Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, rinkimai gali suduoti smūgį kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui), kurio Socialdemokratų partija (SPD) apklausose atsilieka nuo kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD).
Apklausose pirmauja krikščionys demokratai.
Apklausose pirmauja krikščionys demokratai, surinkę 30 proc. balsų, tačiau 14 proc. balsų surinkusi AfD žengia koja kojon arba lenkia visas tris valdančiosios koalicijos partijas: SPD, žaliuosius ir liberaliąją Laisvąją demokratų partiją (FDP).
M. Le Pen, siekianti atsikratyti antisemitizmu ir ksenofobija paženklintos RN reputacijos, kreipėsi į Italijos kraštutinių dešiniųjų premjerę Giorgia Meloni (Džordžą Meloni), siūlydama bendradarbiauti.
Tačiau G. Meloni, nors ir griežtai pasisakydama prieš nelegalių prieglobsčio prašytojų atvykimą į Europą, bendrai užima ES atžvilgiu palankią poziciją ir viešai mažai atsižvelgė į M. Le Pen pasiūlymą.
Pasipriešinimas Vengrijoje
Tačiau populistų banga sulaukė tam tikro pasipriešinimo.
Vengrijoje premjerui Viktorui Orbanui iššūkį metė teisininkas ir buvęs vyriausybės „saviškis“ Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras), šalies politiką purtantis po skandalo dėl malonės asmeniui, susijusiam su vaikų seksualinio išnaudojimo byla. Jis yra buvusios teisingumo ministrės Judit Vargos buvęs vyras.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Budapešte dalyvavo jo sušauktame mitinge prieš V. Orbano vyriausybę.
„Manau, kad visuomenės nuotaikos pasikeitė; žmonės, kurie kišo galvas į smėlį, dabar atsistoja ir pasisako“, – sakė vengrė rinkėja Dorottya Wolf (Dorotja Volf).
„Politico“ surinkti apklausų duomenys rodo, kad centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) įstatymų leidžiamojoje valdžioje gaus 173 vietas, centro kairieji socialistai ir demokratai – 143, o centristai „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) – 75.
Prognozuota, kad pagrindinė kraštutinių dešiniųjų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai, kuriai priklauso G. Meloni partija „Italijos broliai“ – gaus 76 vietas, o mažesnė frakcija „Tapatybė ir demokratija“, kuriai priklauso M. Le Pen RN, iškovos 67 mandatus.