Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planuoja steigti naują vienmandatę apygardą Vilniaus regione ir panaikinti Molėtų-Širvintų apygardą.
Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, peržiūrėti rinkimų apygardų ribas būtina dėl šalyje vykstančių demografinių pokyčių – praėjusio pirmadienio duomenimis, 14 iš 70 rinkimų apygardų nebeatitiko Rinkimų kodekso reikalavimo užtikrinti panašų rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose.
Šiuo metu septynios apygardos yra per mažos: Karšuvos, Vilkaviškio, Nevėžio, Sėlos rytinė, Sėlos vakarinė, Molėtų-Širvintų ir Deltuvos pietinė.
Septynios yra per didelės, keturios iš jų – Vilniaus regione: Nemenčinės, Medininkų, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio, Naujininkų, dvi Kauno regione – Garliavos ir Aleksto-Vilijampolės bei dar viena pajūryje – tai Mėguvos, kuri apima Palangos miestą bei dviejų kitų savivaldybių teritorijas.
L. Petronienės teigimu, siūlomi pokyčiai palies 44 rinkimų apygardas, 26 ribos nesikeistų.
Vilniaus universiteto mokslininkas Rolandas Tučas, pirmadienį Seime pristatydamas vienmandačių apygardų ribų pokyčius, tvirtino, kad jie kitąmet turėtų būti mažesni nei prieš 2016 ir 2020 metų parlamento rinkimus.
Daugiausia pokyčių Šiaurės rytų Lietuvoje
Pagal projektą, Vilniaus regione ketinama įsteigti naują Naujininkų-Rasų rinkimų apygardą, ją sudarytų sostinės savivaldybei priklausančios Naujininkų ir Rasų seniūnijos, į ją nepatektų tik Užusienio apylinkė.
Anot R. Tučo, tai leistų sumažinti per didelę Naujos Vilniaus apygardą, joje liktų tik šiai seniūnijai priklausanti teritorija.
Keistųsi ir dalies kitų Vilniaus vienmandačių rinkimų apygardų ribos. Taip pat siūloma perstumdyti Kauno apygardų ribas, tačiau jų skaičius kol kas nesikeistų.
„Prieš 2028 metus galbūt Kauno regione reikės sukurti naują apygardą“, – teigė R. Tučas.
Pagal projektą, siūloma naikinti Molėtų-Širvintų apygardą.
„Tokios (apygardos) nebelieka, bet ir Molėtai, ir Širvintos lieka, tik jos jungiasi kitaip“, – pirmadienį sakė R. Tučas.
Anot jo, daugiausia perkeliamų apylinkių planuojama Šiaurės rytų Lietuvoje.
Pasak mokslininko, siūloma nebeskaldyti Kupiškio teritorijos, jis su Biržais sudarytų Sėlos vakarinę rinkimų apygardą. Į Sėlos rytinę apygardą įeitų Rokiškis ir didžioji dalis Zarasų savivaldybės.
„Visaginas jungiamas su Ignalina, anksčiau Ignalina ir Švenčionys sudarė Nalšios pietinę rinkimų apygardą, dabar Ignalina su Visaginu ir likusia Zarasų savivaldybės dalimi sudarytų Nalšios šiaurinę apygardą“, – aiškino R. Tučas.
Nalšios pietinę apygardą sudarytų Molėtų ir Švenčionių savivaldybės jų neskaldant, netoli Panevėžio esančio Velžio rinkimų apylinkės būtų prijungtos prie Aukštaitijos apygardos.
Projekte numatyta suskaldyti Ukmergės savivaldybės teritoriją. Dalis jos su Anykščiais ir dalimi Panevėžio rajono taptų Deltuvos šiaurinės apygardos dalimi, o pats Ukmergės miestas būtų jungiamas su Širvintomis į Deltuvos pietinę apygardą. Upninkų rinkėjus siūloma grąžinti Jonavai.
Medininkų apygardą planuojama pervadinti į Riešės, net įgyvendinus šiame regione numatytus pokyčius, tai būtų didžiausia tos vienmandatės apygardos gyvenvietė.
Prie Mažeikių apygardos norima prijungti Bugenių rinkimų apylinkę, tokiu būdu būtų atkurtas savivaldybės teritorijos vientisumas.
Vilkaviškio vienmandatę apygardą siūloma papildyti trimis apylinkėmis iš Šakių savivaldybės, prie Marijampolės apygardos prijungti Šunskų rinkimų apylinkę, Sūduvos pietinę – papildyti Miklusėnų apylinke iš Alytaus rajono. Pokyčių numatyta ir pajūryje, Šiaulių regione.
„Salų“ negali būti
VRK pirmininkės duomenimis, įgyvendinus pokyčius tik keturių rinkimų apygardų ribos visiškai atitiks savivaldybių ribas, taip yra Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos.
Dar 32 apygardas sudarys dalis vienos savivaldybės teritorijos, 24 – dviejų savivaldybių teritorijos ir dešimt apygardų apims trijų savivaldybių rinkimų apylinkes.
„Tai didelis iššūkis ir VRK, ir kandidatams, o vėliau ir Seimo nariams“, – sakė L. Petronienė.
įgyvendinus pokyčius tik keturių rinkimų apygardų ribos visiškai atitiks savivaldybių ribas, taip yra Jonavos, Šilutės, Telšių ir Utenos
Tauragės apygardoje išrinktas Seimo narys liberalas Romualdas Vaitkus stebėjosi, kodėl reikia per mažas apygardas „pildyti“ tų savivaldybių, kur užtenka rinkėjų, sąskaita. Kaip pavyzdį jis minėjo Tauragės rajoną, kur dalis gyventojų balsuoja Karšuvos apygardoje, tuo metu Tauragės vienmandatei rinkimų apygardai priklauso dalis Šilalės rinkėjų.
„Išeina nelogiškas disbalansas. Rinkėjų aktyvumas parodo neigiamą požiūrį į tai. Man atrodo, kad tas savivaldybes, kurios turi pakankamą rinkėjų skaičių, išbalansuoti teritoriškai nėra logiška, ir tai matome rinkėjų balsavimo aktyvume“, – tvirtino parlamentaras.
Pasak L. Petronienės, rinkimų apylinkių ribas siūlo savivaldybės, atsižvelgdamos į patogumą rinkėjams, susisiekimo galimybes, turimas patalpas, kitus parametrus.
Be to, Rinkimų kodeksas reikalauja, kad vienmandačių rinkimų apygardų teritorijos būtų vientisos, tai yra negali būti savotiškų salų, kai kuri nors rinkimų apylinkė atsiduria apsupta kitai apygardai priklausančių apylinkių. Anot R. Tučo, todėl pajudinus vieną apylinkę, susidaro domino efektas, kai reikia keisti ir kitų apygardų ribas, nors jos ir atitinka įstatymo normas.
„Lietuvoje apylinkės yra labai skirtingo dydžio, visi žinome, kad maksimumas yra 5 tūkst. rinkėjų, turime kelias apylinkes, kurios yra netoli maksimalaus skaičiaus, tačiau turime ir labai mažų, mažiau nei 100 rinkėjų turinčių rinkimų apylinkių“, – pirmadienį sakė VRK pirmininkė.
„Todėl dažnai nemenkas iššūkis yra rasti sprendimą, leidžiantį užtikrinti kuo vienodesnes vienmandates rinkimų apygardas – arba turi kai kuriuose regionuose perkelti labai daug mažyčių apylinkių, arba kalbant apie Vilnių, Kauną, tu neturi tų mažyčių apylinkių, jeigu perkeli didelę, reikia žiūrėti, išbalansuoti. Tenka jungti kelių savivaldybių rinkimų apylinkes į vieną apygardą arba didžiųjų miestų atveju vieną savivaldybę skaidyti į kelias rinkimų apygardas“, – aiškino ji.
Ribos paaiškės iki metų pabaigos
Pagal Rinkimų kodeksą, rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Rugsėjo 4 dienos duomenimis, rinkimo teisę turėjo 2 mln. 424 tūkst. 418 Lietuvos piliečių, tokiu būdu vienai apygardai vidutiniškai tenka 34 tūkst. 217 rinkėjų.
Tad laikantis įstatymo reikalavimų, šiuo metu vienmandatėje apygardoje rinkėjų turėtų būti ne mažiau kaip 30 tūkst. 796 ir ne daugiau kaip 37 tūkst. 639.
„Tuos skaičius dar kartą perskaičiuosime, likus lygiai metams iki rinkimų“, – teigė L. Petronienė.
Pasak jos, Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK vienmandates apygardas sudaryti likus septyniems mėnesiams iki rinkimų, tai yra iki kitų metų kovo mėnesio.
„Tačiau mes suprantame, kad ne tik VRK ruošiasi rinkimams, bet ir visi būsimi kampanijos dalyviai – tiek partijos, tiek kandidatai, todėl stengsimės sudaryti iki metų pabaigos, kad visiems užtektų laiko pasiruošti ir kad galėtume paskelbti išlaidų limitus apygardose ir kad nereikėtų didelių pokyčių prieš pat kampanijos pradžią“, – sakė VRK vadovė.
Lietuvoje parlamentarai renkami 71 vienmandatėje apygardoje (70 Lietuvos teritorijoje ir 1 Pasaulio lietuvių apygardoje) bei 70 – pagal partijų sąrašus, iš viso renkamas 141 Seimo narys.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį padalijimą.
Artimiausi parlamento rinkimai numatomi 2024 metų spalio 13 dieną.
