Scenarijų dėl parlamentaro Petro Gražulio apkaltos gali būti labai daug, bet procesai bus baigti iki rudens sesijos pabaigos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymi, kad P. Gražuliui apkaltos procesai rengiami dviem skirtingais pagrindais, dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, skiriasi tiek procedūros, tiek ir galimos pasekmės, o kuris balsavimas pirmasis įvyks Seime – neaišku.
„Procesai eina kiekvienas savo ruožtu, du pagrindai yra ir šiek tiek skirtingos procedūros, kaip Seimas apsispręs, kuris pirmas eis ar praeis, čia scenarijų gali būti labai daug. Manau, kad iki rudens sesijos pabaigos abu procesai turėtų prasisukti Seime, įvykti visi balsavimai. O dėl datų negaliu pasakyti, čia Seimas apsispręs“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentaro P. Gražulio laukia du apkaltos procesai: vienu atveju jau pradėta byla Konstituciniame Teisme (KT) dėl to, kad balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant, o kitu – turi būti pradėtas įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, Lietuvos aukščiausiajam Teismui (LAT) palikus galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo.
Panaikinus parlamentaro P. Gražulio mandatą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo verdikto, jis galėtų kandidatuoti nelaukdamas 10 metų termino, o tuo atveju, jei KT konstatuotų jį sulaužius priesaiką ar šiurkščiai pažeidus Konstituciją, mandato panaikinimas dešimtmečiui užkirstų kelią kandidatuoti į pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu.
Parlamento vadovė sakė artimiausiu metu parengsianti nutarimo projektą, kuriuo siūloma naikinti P. Gražulio mandatą įsigaliojus nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo po praėjusią savaitę paskelbto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, bet negalėjo pasakyti, ar jis bus teikiamas Seimui dar prieš Konstitucinio Teismo išvadą kitos apkaltos pagrindu.
„Aš pati gautą informaciją, kuri pasiekė mane iš teismo, patiekiau Seimo nariams, dabar bus pateiktas nutarimas, tada Seimas apsispręs ir dėl datos, ir dėl viso kitko“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma irgi teigė negalintis pasakyti, kuris balsavimas dėl P. Gražulio mandato vyktų pirmas – pagal LAT nutartį ar Konstitucinio Teismo išvadą.
„Tikrai nežinau, kada KT paskelbs savo nutarimą ir kada Seimas apsispręs surengti posėdį pagal LAT nutarimą, viskas KT ir Seimo sprendimų rankose“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Razma.
J. Razma yra kreipęsis į Seimo teisininkus su užklausa, kaip turėtų vykti apkaltos procesai P. Gražuliui
J. Razma yra kreipęsis į Seimo teisininkus su užklausa, kaip turėtų vykti apkaltos procesai P. Gražuliui, ir atsakyme Seimo teisininkai nurodė, kad balsavimo pasekmės, jei būtų nuspręsta panaikinti mandatą, būtų skirtingos. Panaikinus P. Gražulio mandatą dėl LAT nuosprendžio nebūtų taikomas draudimas vėl kandidatuoti į Seimą.
„Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, nusikaltimas, kuriuo kartu nėra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, nesukelia tokių pačių konstitucinių teisinių padarinių, kaip nusikaltimas, kuriuo kartu yra šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika“, – sakė teisininkai.
Rašte Seimo pirmajam vicepirmininkui J. Razmai, kaip reikėtų elgtis gavus apkaltinamąjį nuosprendį, teisininkai pažymėjo, kad pagal Konstituciją asmuo, atlikęs teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, gali būti renkamas Seimo nariu.
„Tai reiškia, jog Konstitucijoje ne tik nėra nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, – Konstitucija, darydama minėtą išimtį, leidžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu“, – teigė teisininkai.
Bet kuriuo atveju panaikinti mandatui reikia, kad už tai Seime balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai, t. y 85 Seimo nariai iš 141. Jei Seimo nario mandatas panaikinamas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, Seimo nariu toks asmuo gali praėję ne mažiau kaip dešimt metų nuo šio sprendimo.
Lapkričio 7 dieną LAT galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą, kai šis pasinaudodamas Seimo nario statusu padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, Rusijos pareigūnams 2015 metais šios įmonės produkcijoje radus listerijos bakterijų.
Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas galimas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, asmuo sulaužė priesaiką, paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.
P. Gražulio atveju laikoma, kad jis dabartines Seimo nario pareigas pradėjo eiti 2020 metais, kai po paskutinių rinkimų prisiekė parlamente.
Teisininkai taip pat nurodo, kad tai, jog šiuo metu P. Gražuliui yra pradėtas apkaltos procesas dėl balsavimo už kolegą, nepaneigia Seimo pareigos, gavus įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį, pradėti apkaltos procesą Seime ir šiuo pagrindu.
Pasak teisininkų, panaikinus Seimo nario mandatą viename apkaltos procese, kitas apkaltos procesas nebūtų tęsiamas, tačiau jeigu vienas iš tų procesų pasibaigtų P. Gražulio naudai, t. y. KT pripažintų, kad priesaika nebuvo sulaužyta ar mandatas nebūtų panaikintas dėl apkaltinamojo nuosprendžio, kitu pagrindu pradėtas apkaltos procesas būtų tęsiamas.
Byloje dėl piktnaudžiavimo Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį už piktnaudžiavimą P. Gražuliui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Parlamentaras apskundė šį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis, galutiniu sprendimu LAT paliko galioti žemesnės instancijos nuosprendį.
Seimas taip pat kreipėsi į KT išvados, ar P. Gražulis nesulaužė priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos, kai 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už L. Jonauską.
P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
