Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio mokesčio įvedimas sukuria „pavojingą precedentą“, kuomet valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.
„Žinoma, (solidarumo įnašo – BNS) tikslas yra labai kilnus – skirti tuos pinigus gynybos infrastruktūrai, šalies saugumui. Tačiau pati pasirinkta priemonė sukuria pavojingą precedentą. Tai, kad valdžia gali pasibelsti į bet kurio sektoriaus duris, kuriam, valdžios manymu, dotuoju periodu sekasi pernelyg gerai, ir paprašyti pinigus skirti kad ir labai kilniam tikslui, liberalų manymu, yra negeras precedentas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Laikinasis bankų solidarumo mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno
„Jis (solidarumo mokestis – BNS) priimtas, bet ne mūsų balsais. Aš nepalaikiau šio mokesčio, kolegos liberalai taip pat“, – teigė Seimo pirmininkė.
Laikinasis bankų solidarumo mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
