Papildyta 12.22. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Vidaus reikalų ministrerija (VRM) pasiūlė Vyriausybei pasienio savivaldybėse įvesti nepaprastąją padėtį. „Vidaus reikalų ministerija teikia siūlymą pagal situaciją įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę.
Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.
Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės gali būti įvedama nepaprastoji padėtis, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.
„Šiandien situacija yra tokia, norint pilnai pasitelkti kariuomenę, kariuomenės rezervus, gali būti svarstoma situacija dėl nepaprastosios padėties įvedimo atskiruose ruožuose, atskirose šalies teritorijose, bet vėlgi tam reikia politinio sutarimo ir tai turėtų valdantieji inicijuoti ir ieškoti to susitarimo, jei mano, kad tai reikalinga“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė S. Skvernelis.
Pasak S. Skvernelio, nepaprastoji padėtis leistų taikyti kai kuriuos ribojimus, pvz., drausti protestus, susibūrimus.
„Jei mes apsisprendžiam, kad toks režimas yra neišvengiamas, o aš manau, kad mes prie to artėjame, kad jis bus neišvengiamas, riekia visuomenei paaiškinti, ką tai duotų“, – pažymėjo opozicijos lyderis.
Anot jo, būtina žmones informuoti, kad toks režimas galiotų ne visoje šalyje. o tik atskirose vietovėse, kad būtų aiškus sąrašas, kas būtų ribojama, taip pat viešas planas, kaip tokia padėtis įvedama ir kontroliuojama.
„Kad tai nebūtų visoj šalies teritorijoj, kad nebūtų priimami sprendimai dėl politinių teisių ir laivių suvaržymo, tačiau kalant apie įvairius protestus, akcijas masines, tas ribojimas būtų įvestas, ir būtų galima mobilizuotu resursus tiek savivaldos, tiek valstybės, tiek visas maksimalias pajėgas, kad būtų užtikrintas valstybės sienų neliečiamumas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis taip pat sakė manantis, jog visuomenei pateikus aiškų planą ir paaiškinus, kodėl tokia situacija reikalinga, pasipriešinimo nebūtų.
„Jei vėl bus (vienašališkas) sprendimas įvesti tokią padėtį, aš supratu, koks bus sprendimas Seime arba kokia bus visuomenės reakcija. Bet jei tu visuomene pasitiki, o reikia mūsų žmonėmis pasitikėti, jų baimės yra natūralios, jas reikia išklausyti ir labai aiškiai pateikti planą: „Žiūrėkite – mes rugsėjo 1-ą darom tą, 15-tą darom tą, spalio 1-ą – tą, turim rezultatą tokį, ir paaiškinus, manau, kad dauguma žmonių suprastų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Apie nepaprastąją padėtį politikas pasisakė po pirmadienio vakarą numalšinto protesto Rūdninkuose, kur keliasdešimt žmonių besipriešindami planams poligone apgyvendinti nelegalius migrantus bandė blokuoti kelią į teritoriją. Riaušių malšinimo pareigūnai juos nuo kelio patraukė jėga.
Pagal įstatymą, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos teritorijoje ar jos dalyje – atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse.
Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.
Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.
