Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlys Valstybės gynimo tarybai (VGT) priimti sprendimą dėl dronų pajėgumų vystymo kariuomenėje.
„NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, valstybė turi apsispręsti, kaip ji žiūri ir kaip vysto šį pajėgumą.
Trečiadienį NSGK uždarame posėdyje išklausė kariuomenės atstovų apie droninių pajėgumų vietą krašto gynyboje. Pasak L. Kasčiūno, kariuomenės suplanuoti įsigyti ir turimi pajėgumai – per maži.
„Tie pajėgumai, kurie kuriami, yra vieno stipraus mūšio pajėgumai, o ne turint omeny ilgalaikį karą su Rusija“, – sakė komiteto vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva daugiau planuoja įsigyti žvalgybinių dronų, tuo metu koviniai bepiločiai orlaiviai yra lyg antrame plane.
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Tačiau, pasak L. Kasčiūno, jie skirti kovoti su sunkiąja šarvuotąja technika, o apie mažuosius kovinius dronus nekalbama.
Negalima atsilikinėti dviem ar trimis žingsniais, turime galvoti apie kovinių dronų segmento stiprinimą
„Suprantu, kad tai pagal NATO planavimą. Suprantu, kad artilerijos sistemos įgalintojai mažins dronų vaidmenį galimam Rusijos kare prieš NATO, bet, nepaisant to, akivaizdu, kad negalima atsilikinėti dviem ar trimis žingsniais, turime galvoti apie kovinių dronų segmento stiprinimą, apie ilgalaikę ne tik karių, bet ir dalies visuomenės per Šaulių sąjungą dronų operatorių rengimo programą“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Anot jo, Lietuva privalo pas save sukurti tam tikrą bepiločių orlaivių kūrimo, gamybos, išbandymų ir mokymų centrą.
„Aišku, jei nenorime atsilikti nuo naujausių tendencijų, turime turėti čia tam tikrą hub’ą, gamybos grandinę su testavimu karo fronte, kad matytume, kas pasiteisino, kas ne, kas paseno, kas atsinaujino“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis svarstė, kad būtų galima pasiūlyti ukrainiečiams perkelti į Lietuvą bepiločių orlaivių gamybą.
L. Kasčiūnas taip pat sakė, kad komitetas siūlys šiuo metu Seime svarstomoje Krašto apsaugos plėtros programoje numatyti didesnį bepiločių orlaivių vaidmenį.
Anot jo, jeigu būtų sutarta dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo, gautas lėšas taip pat būtų galima skirti ir bepiločių orlaivių gamybai, įsigijimui.
Kad Lietuvai reikia persvarstyti savo strategiją dėl dronų, sakė ir NSGK dirbanti socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Lietuvai reikės persvarstyti savo karinių įsigijimų strategijas, nes šioje situacijoje ignoruoti iš esmės negrįžtamus pasikeitimus karo mūšio lauke mes tikrai negalime“, – BNS sakė parlamentarė.
Anot jos, atsižvelgiant į tai, kad ši sritis labai greitai tobulėja, valstybė bus priversta keisti ir savo biurokratinius mechanizmus.
„Jeigu norime išgyventi, turėsime keisti tiek pirkimo sistemą, tiek bendradarbiavimą tarp kariuomenės ir verslo, tiek savo strategiją“, – sakė politikė.
„Turime galvoti apie atviro tipo bendradarbiavimo programas, kai kariai galėtų dalyvauti bandymuose, kai galėtų vykti labai tamprus abipusis bendradarbiavimas, paliekant galimybę būtent naujausio modelio dronus, kilus poreikiui, turėti, o ne pirkti produktą, kuris po trejų metų bus beviltiškai pasenęs. Juoba, kad kai kuriais atvejais turime laukti dvejus–trejus metus, kad pagamintų šiandienos modelį. Įsivaizduokite, kas bus 2026, 2027 metais“, – BNS kalbėjo D. Šakalienė.
Pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, Lietuvos kariuomenė planuoja per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą, o koviniai bepiločiai orlaiviai perkami tik kaip prieštankinės gynybos dalis.
