Norint sumažinti dideles bažnyčių ir religinių bendruomenių išlaidas už elektrą ir dujas, siūloma jiems taikyti tokius pat tarifus, kaip ir buitiniams vartotojams.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymo pataisas.
Jomis siūloma buitiniais elektros ir dujų vartotojais laikyti tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, naudojančias elektrą ar dujas bendroms – parapijų bendruomenių narių ar jų religinių objektų reikmėms.
Kaip pristatydama pataisas sakė „Nemuno auštos“ frakcijai priklausanti Daiva Petkevičienė, susitikimuose girdisi, kad maldos namų šildymas jiems tapo nepakeliama našta.
„Lietuvoje augančios šildymo kainos daro įtaką ne tik gyventojams, bet ir visuomeninėms institucijoms, tarp jų tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėmis bendruomenėmis ir bendrijoms, bažnyčioms. Tai dažniausiai yra dideli senos statybos pastatai, kuriuos šildyti yra itin brangu“, – Seimo posėdyje sakė parlamentarė.
Pasak D. Petkevičienės, bažnyčių išlaikymas priklauso nuo parapijiečių aukų, todėl šildymo sezonui bendruomenės taupo nuo vasaros, nes žiemą tenka išleisti apie 3–4 tūkst. eurų.
„Dėl išaugusių energetikos kainų Lietuvos maldos namai itin taupo, jų pamaldos menkai šildomos, o elektra ir dujinis šildymas jungiami tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad ir žmonės pastaruoju metu aukoja mažiau, ypač sudėtinga situacija kaimuose, kai kuriuose mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį“, – kalbėjo Seimo narė.
D. Petkevičienės duomenimis, „eilinė parapija“ sunaudoja maždaug 1,6 tūkst. kubinių metrų dujų per mėnesį.
Pasak jos, Seimui pakeitus tvarką, pigiau už elektrą ir dujas mokėtų ir klebonijos, kuriose paprastai gyvena vienas klebonas: „Galbūt jis galėtų mokėti kaip fizinis asmuo, bet šiuo metu moka kaip juridinis.“
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė apgailestavo, jog taupydamos bažnyčios neturi iš ko atsinaujinti, ypač pripažintos kultūros ar architektūros paveldu.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius mano, kad nauja tvarka būtų ypač naudinga kaimiškoms bendruomenėms.
„Nes didžiosios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilnius, Kaunas, jos greičiausiai turi tos muskulatūros arba finansų sukaupę ir jie galbūt gali sau leisti“, – svarstė jis.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad valdžia reikalauja gyventojų pagrįsti savo pajamas ir išlaidas, o religinių bendruomenių turtas ir pajamos neapskaitomos.
Pasak jo, „dėl objektyvumo“ reikėtų prašyti, kad religinės bendruomenės Registrų centrui irgi teiktų finansines ataskaitas.
„Tada mes matytume, ar iš tikrųjų jos yra remtinos, ar iš tikrųjų jos turi pakankamai pinigų ir tik po to imti ir daryti nuolaidas ir lengvatas. (…) Jas esame faktiškai atleidę nuo prievolės teikti Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus. Ir štai (…) bobutės neša pinigus, aukoja, kad būtų sąskaitos apmokamos, bet lygiai prieš metus mes matėme mūsų katalikų bažnyčios vadovą skraidantį verslo klasės bilietais į kitus kontinentus“, – konstatavo S. Gentvilas.
Pasak jo, religinės bendruomenės turi daug turto, gauna iš jo nuomos pajamų.
„Šitų duomenų mes nematome, bet de facto traktuojame jas (bažnyčias, religines bendruomenes – BNS) kaip skurstančias“, – pridūrė jis.
Tai ne pirmas kartas, kai Seimui teikiamas toks siūlymas. 2022 metų gruodį Vyriausybė nepritarė analogiškoms pataisoms. Tada Energetikos ministerija tvirtino, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negali būti tapatinamos su gyventojais, kurie perka jas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.
