Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti užsieniečius ir juos samdančias įmones aptarnauti klientus lietuvių kalba.
Pataisas palaikė 100 parlamentarų, prieš buvo penki, susilaikė – 14. Pataisoms priimti Seime reikalingas dar vienas balsavimas.
Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis siūloma taikyti, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
„Pakeitėme žodžius kalbos lygio mokėjimo kategorijos į lygius. Tai reiškia, jog Vyriausybė galės nustatyti ir A1 lygį, kuris yra pats žemiausias“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Balsuoti pataisas už kvietęs konservatorius Vilius Semeška teigė, jog nemaža dalis atvykusių užsieniečių stengiasi išmokti lietuvių kalbą bei integruotis.
„Tačiau yra asmenų, kurie net nėra nusiteikę mokintis valstybinės kalbos, nes galvoja, kad jie čia atvyko tik gauti pajamų, pasibūti ir valstybinės kalbos čia nereikės. Todėl šis įstatymo projektas yra ir pagarbos valstybinei kalbai klausimas“, – kalbėjo jis.
Prieš pataisas pasisakiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pažymėjo, kad de facto įstatymo pakeitimai reikštų, jog „estas mugėje pardavinėdamas saldinius turėtų mokėti valstybinę kalbą“.
„Ukrainietė Lietuvoje parduodama Vyšyvanką ir aptarnaudama anglų kalba gautų baudą ir tai liečia ne tik trečiųjų valstybių kalbas, bet ir Europos Sąjungos kalbas“, – pažymėjo ji.
Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, jog toks reikalavimas įpareigoti kalbėti lietuvių kalba nebūtinas, o daug vartotojų skundų dėl nesusikalbėjimo nėra.
Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė pabrėžė, kad šiuo metu galioja pareiga prekybos ir aptarnavimo įstaigų vadovams užtikrinti, kad asmenys būtų aptarnaujami valstybine kalba, tačiau tokios pareigos nėra įtvirtintos fiziniams asmenims, pavyzdžiui, dirbantiems pagal individualią veiklą.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas prieš posėdžio pradžią siūlė klausimo svarstymą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau tam parlamentas nepritarė.
Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2026 metų sausio.
Pernai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba surašė 192 protokolus dėl ženklinimo pažeidimų. Maždaug penktadalis jų susiję su tuo, kad nebuvo instrukcijų valstybine kalba.
Migracijos departamento praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą.
