Seimas nepritarė siūlymui už kraujomaišą taikyti baudžiamąją atsakomybę

Seimas šią savaitę nepritarė siūlymui už kraujomaišą taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Opozicinės „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė parengė ir registravo Baudžiamojo kodekso pataisą, kad asmuo, savanoriškai lytiškai santykiavęs su artimu giminaičiu – vaiku, tėvu, motina, broliu, seserimi, seneliu, pusiau broliu/seserimi – būtų baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Anot projekto, jei dėl kraujomaišos gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, turėtų būti baudžiama iki šešerių metų laisvės atėmimo.

„Svar­biau­sias šio įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las yra tei­siš­kai su­re­gu­liuo­ti sa­va­no­riš­kų ly­ti­nių san­ty­kių tarp ar­ti­mų gi­mi­nai­čių klau­si­mus ir dėl to ky­lan­čias pro­ble­mas gi­mus ne­įga­liam vai­kui“, – pristatydama projektą iš Seimo tribūnos antradienį sakė R. Šalaševičiūtė.

„Valstietės“ teigimu, kraujomaiša kriminalizuota daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, kai kuriose valstijose tai baudžiama laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Anot R. Šalaševičiūtės, baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą ES netaikoma tik Lie­tu­voje, Lat­vi­joje, Liuk­sem­bur­ge, Is­pa­ni­joje, Ita­li­joje, Por­tu­ga­li­joje, Pran­cū­zi­joje ir Slo­vė­ni­joje.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė teigė, kad šiuo įstatymu bandoma „kri­mi­na­li­zuo­ti ne­įga­lių vai­kų gi­mi­mą šei­mo­se“.

„Man at­ro­do, mes po na­cių Vo­kie­ti­jos an­trą kar­tą ma­to­me ban­dy­mą kri­mi­na­li­zuo­ti vai­ko gi­mi­mą, tik ten bu­vo kri­mi­na­li­zuo­tas tam tik­rų vai­kų gi­mi­mas ari­jų šei­mo­se. (…) Klau­siu apie ver­ty­bes, nes iš tik­rų­jų, kaip jums at­ro­do ver­ty­biš­kai tas da­ly­kas, kai mes ne­įga­liems žmo­nėms Lie­tu­vo­je pa­siun­čia­me ži­nią, jog jų gi­mi­mas ga­li bū­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­ti prie­žas­tis?“ – klausė A. Širinskienė.

„Tiks­las čia ir yra, kad ne­bū­tų tarp ar­ti­mų, ypač pir­mos ei­lės gi­mi­nių, ly­ti­nių san­ty­kių, dėl ko ga­li gim­ti ne­įga­lūs vai­kai. Nie­kas ne­no­ri eli­mi­nuo­ti tų ne­įga­lių vai­kų, nes jie pui­kiau­siai ga­li aug­ti ir šei­mo­je. (…) Mes tu­ri­me im­tis bet ko­kių lo­giš­kų ir tin­ka­mų prie­mo­nių, kad at­gra­sy­tu­me to­kias vei­kas. Jei­gu tai bū­tų tik Lie­tu­vos ar dar vie­nos ki­tos vals­ty­bės su­ma­ny­mas, ga­lė­čiau sa­ky­ti – jūs tei­si. Bet kai di­džio­ji pa­sau­lio da­lis tu­ri at­sa­ko­my­bę už krau­jo­mai­šą, aš ma­nau, nesate teisi“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Parlamentarai kėlė klausimus dėl projekte nurodytų giminystės ryšių. „Laisvietė“ Morgana Danielė atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento pastabas projektui.

„Ne iki ga­lo aiš­ku, ko­dėl yra sie­kia­ma nu­sta­ty­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę už sa­va­no­riš­kus ly­ti­nius san­ty­kius su se­ne­liu, o už sa­va­no­riš­kus ly­ti­nius san­ty­kius su bo­bu­te, ku­ri taip pat, kaip ir se­ne­lis, tie­sio­sios li­ni­jos gi­mi­nai­tė, nė­ra nu­sta­to­ma bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Tai gal ga­li­te pa­aiš­kin­ti?“ – klausė M. Danielė.

R. Šalaševičiūtė teigė, kad projekte įsivėlė techninė klaida.

„Tu­rė­jo bū­ti „se­ne­liai“. (…) Tie­siog kar­tais ne­tu­riu tiek lai­ko, kad vis­ką per­skai­ty­čiau. Ly­giai vie­no­dai yra su pu­siau bro­liu ir su pu­siau se­se­ri­mi. Tai yra pus­bro­liai ir pus­se­se­rės. Ta­čiau už­sie­nio api­ben­dri­ni­me vi­sur yra taip įvar­di­na­ma, kaip įvar­di­na­ma mū­sų pro­jek­te“, – sakė „valstietė“.

Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Algirdas Stončaitis klausė, kokia statistika vadovaujasi projekto autorė.

„Sa­ko­te, kai­muo­se čia la­bai pa­pli­tę, mies­te­liuo­se. Tai ko­kia čia yra ta sta­tis­ti­ka, kad to­kio pro­jek­to rei­kia? Dau­gu­ma vei­kų, ką jūs ban­do­te dar čia ap­tar­ti, jau yra su­re­gu­liuo­tos ir ki­tuo­se įsta­ty­muo­se, tik jūs dar kaip pa­sek­mę vie­no­je da­ly­je įve­da­te, kad tu­rė­tų bū­ti gi­męs ne­įga­lus vai­kas. Ne­ži­nau, ar jums ne­at­ro­do, kad yra la­bai daug klau­si­mų?“ – svarstė A. Stončaitis.

R. Šalaševičiūtė pasakojo, kad kurti projektą ją paskatino vizitas Lenkijoje, o projektas parengtas dis­ku­tuo­jant su pro­ku­ro­rais, ty­rė­jais ir bau­džia­mo­sios tei­sės pro­fe­so­riais.

„Dėl sta­tis­ti­kos yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad mes ne­tu­ri­me ge­ne­ti­kos cen­trų, ku­rie at­lik­tų to­kius ty­ri­mus. Ofi­cia­lios sta­tis­ti­kos ne­tu­ri­me. Bet tam tik­ra sta­tis­ti­ka, ne­ofi­cia­li, ku­rios ne­ga­li­ma teik­ti be pa­cien­to ži­nios, kai ku­riais at­ve­jais yra. Bū­tent mū­sų ge­ne­ti­kos cen­trai kai ku­riais at­ve­jais esant rei­ka­lui ir nu­sta­to, ar yra, ar nė­ra pa­vel­di­mu­mas, kaip tai ga­li at­si­liep­ti kū­di­kiui“, – dėstė parlamentarė.

Seimas po pateikimo nepritarė šiam projektui. Už balsavo 12 parlamentarų, prieš – 21, su­si­lai­kė 36 Seimo nariai. Parlamentarai nesutiko projekto ir grąžinti iniciatoriams tobulinti, tad įstatymas galutinai atmestas.