Seimas ėmėsi siūlymo griežčiau reglamentuoti gidų veiklą, ketinama pažymėjimus jiems išduoti terminuotai.
Parlamentas praėjusią savaitę po pateikimo už balsavus 65 Seimo nariams, trims buvus prieš ir susilaikius 39 parlamentarams pritarė tokioms Turizmo įstatymo pataisoms. Jas toliau svarstyti planuojama rudens sesijoje.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė pataisomis siūlo, kad gidai kas penkerius metus turėtų atsinaujinti pažymėjimus. Šiuo metu gidų pažymėjimai išduodami neterminuotai.
Pasak L. Girskienės, pataisos užtikrintų, kad gido paslaugas teiktų aktyvūs, veikiantys gidai, o ne sugalvoję grįžti po dešimtmečių pertraukos, ir tai užtikrintų paslaugų kokybę.
„Dabar bet kada asmuo sugalvojęs, net ir po 20 metų, turintis prieš 20 metų įgytą gido pažymėjimą, gali pradėti vėl vykdyti veiklą. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus“, – pristatydama projektą Seime sakė parlamentarė.
L. Girskienė siūlo nustatyti, kad praėjus penkerių metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis dėl pažymėjimo pratęsimo, bet praleidęs šį terminą jis privalėtų iš naujo išlaikyti praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.
praėjus penkerių metų laikotarpiui gidas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis dėl pažymėjimo pratęsimo
Taip pat už gido paslaugų teikimą neturint gido pažymėjimo būtų taikoma administracinė atsakomybė. Gidas, teikdamas paslaugas, privalėtų užtikrinti, kad jo pažymėjimas būtų visada matomas.
„Dažnai gidais save vadina asmenys, kurie neturi teisėtai išduoto gido pažymėjimo, pasitaiko atvejų, kad tokie asmenys turistams teikia tikrovės neatitinkančią, klaidinančią arba iškraipytą informaciją ir taip ne tik menkina gido profesiją jų vykdomos veiklos kokybe, bet ir nesumoka mokesčių valstybei“, – tvirtino L. Girskienė.
Gido pažymėjimai išduodami asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą ir išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.
Parlamentarė dar siūlo apibrėžti turizmo sektoriuje naudojamas, bet įstatyme neįrašytas sąvokas, tokias kaip kelionių vadovas, kolektyvo, mokyklinė ir piligriminė kelionės.
Kelionių vadovas būtų fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis keliautojus Lietuvoje ir užsienyje. Anot L. Girskienės, gido ir kelionių vadovo funkcijos yra skirtingos, todėl kelionių vadovų sąvoka ir kvalifikaciniai reikalavimai turėtų būti atskirai apibrėžti įstatyme.
