Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto Politinių organizacijų įstatymui ir patvirtino griežtesnius reikalavimus Europos Parlamento (EP) ir savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems politiniams komitetams.
Už tai, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, ketvirtadienį balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 22 ir susilaikė du parlamentarai. Prezidento veto atmesti reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Už tai, kad įstatymas su griežtesniais reikalavimais komitetams būtų priimtas, balsavo valdantieji konservatoriai, liberalai ir Laisvės frakcijos atstovai, opoziciniai socialdemokratai, „darbiečiai“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, išskyrus pavienius opozicijos atstovus. Vieningai „prieš“ balsavo opoziciniai „valstiečiai“.
Šalies vadovas vetavo Seimo birželio pabaigoje priimtą Politinių organizacijų įstatymą argumentuodamas, kad griežtesni reikalavimai steigiant rinkimų komitetus apsunkins jų dalyvavimą politiniame gyvenime ir „nesudarys lygių sąlygų į vietos savivaldą bei ES reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių“.
Įstatymu numatoma prievolė politinius komitetus steigti kaip juridinius asmenis, nustatyti didesni reikalavimai dėl steigėjų skaičiaus.
Prieš prezidento veto kalbėjęs Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad reikalavimai komitetams turi būti sugriežtinti, nes „negalima pataikauti mažoms visuomenės grupėms, kurias bandoma prilyginti politinėms partijoms“.
negalima pataikauti mažoms visuomenės grupėms, kurias bandoma prilyginti politinėms partijoms
„Komitetai galimai yra vienadieniai, trumpalaikiai ir labai lokalūs juridiniai asmenys, kai jie susikurs kaip juridiniai asmenys. Prezidentas, vetuodamas mūsų įstatymą, pasiūlo tuos kol kas visais atvejais vienos savivaldybės ribose veikiančius komitetus finansuoti valstybės biudžeto dotacijomis, atleiskite, tai nė iš tolo neprilygsta politinėms partijoms“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Prezidento poziciją parėmęs Seimo narys Mindaugas Puidokas teigė, kad įstatyme numatyti reikalavimai politiniams komitetams bus neįgyvendinami.
„Politinių komitetų steigimo ir veiklos klausimus buvo būtina reglamentuoti, bet tą darant lazda perlenkta. Priimti reikalavimai komitetams dažnai prilygta reikalavimams politinėms partijoms, šie griežti reikalavimai beveik neįgyvendinami rajonuose ir miesteliuose veikiantiems komitetams“, – kalbėjo M. Puidokas.
Šalies vadovo veto šeštadienį Seime pristatęs jo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad priimant įstatymą „nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 metų savivaldos rinkimams reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį visuomeninių rinkimų komitetų narių skaičių“.
„Toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų įsteigimo galimybėms ir galimybėms dalyvauti rinkimuose“, – tvirtino P. Mačiulis.
Baigiantis pavasario sesijai Seimo priimtas įstatymas numato, kad EP rinkimuose dalyvauti norinčiam politiniam komitetui reikėtų mažiausiai 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams – mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.
Ligšiolinis įstatymas numatė, kad rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 20 proc. tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų.
Pasak prezidento, minimalaus steigėjų skaičiaus didinimas reikšmingai apsunkins politinių komitetų steigimą.
„Politinių komitetų teisė dalyvauti rinkimuose yra apsunkinama taip, kad gali iš esmės tapti deklaratyvi. Jei mes ne tik deklaruojame, bet ir iš tikrųjų norime skatinti žmonių įsitraukimą, pilietinę galią, pasitikėjimą valstybės institucijomis ir pačia valstybe, reguliavimu turi būti įtvirtinami ne apsunkinimai, o priešingai – galimybės dalyvauti rinkimuose kuo platesniam ratui žmonių, jos turi būti paprastinamos ir lengvinamos“, – Prezidentūros pranešime vetuodamas įstatymą sakė G. Nausėda.
Jis taip pat pažymėjo, kad naujame Politinių organizacijų įstatyme „dauguma pareigų ir politinėms partijoms taikomų reikalavimų yra taikoma ir politiniams komitetams“, tačiau valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami tik politinėms partijoms.
„Siekdamas užtikrinti konstitucinių reikalavimų laikymąsi, taip pat politinių komitetų nuolatinės veiklos sąlygas ir tęstinumą, prezidentas siūlo įstatyme numatyti valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik partijoms, bet ir politiniams komitetams“, – teigė prezidentas.
Keli su visuomeniniais rinkimų komitetais išrinkti merai, tarp jų Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis, Šiaulių meras Artūras Visockas, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, šią savaitę paskelbė laišką su parama prezidento veto, sakydami, kad reikalavimai komitetams sugriežtinami, tačiau nesuteikiamos lygios teisės, pavyzdžiui, į valstybės finansavimą.
„Su savivalda susijusius įstatymus daugumoje priima asmenys, praktiškai niekad nesusidūrę su savivaldos veikla. Tai dar vienas paradoksas. Iš to ir gimsta sprendimai, kuriais nesiekiama skatinti konkurencijos savivaldoje, atvirkščiai – bandoma ją riboti. Parodykite man sritį, kurioje nėra sveikos konkurencijos, bet vis tiek vyksta progresas“, – pranešime cituojamas Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.