Nuo 1938 m. Harvardo suaugusiųjų raidos tyrime JAV buvo stebimos dvi vyrų grupės. Vienoje jų – 456 berniukai iš sunkiausiai besiverčiančių Bostono šeimų ir atšiauriausių rajonų, o kitoje – 268 Harvardo koledžo studentai, kuriuos higienos profesorius atrinko specialiai dėl jų potencialo tapti sveikais, gerai prisitaikiusiais suaugusiaisiais. Atliekant ilgalaikį tyrimą daugiausia dėmesio buvo skiriama išsiaiškinti veiksnius, kurie geriausiai prognozuoja ilgą ir sveiką gyvenimą.
Tyrėjai, stebėję šiuos jaunus vyrus, per aštuonis dešimtmečius išlaikė stulbinantį 84 proc. įsitraukimo rodiklį. Jie lankėsi namuose, kalbėjosi su tėvais ir broliais bei seserimis, stebėjo medicinines apžiūras, santuokas ir karjerą. Tyrimas, kuriame šiuo metu stebima antroji dalyvių karta, pateikė daug svarbių duomenų.
Tačiau neseniai „The Wall Street Journal” išspausdintame straipsnyje tyrimo direktorius dr. Robertas Waldingeris (Robertas Voldingeris) ir asocijuotasis direktorius Dr. Marcas Schulzas (Markas Šulcas) nurodė svarbiausią veiksnį, turintį įtakos fizinei ir psichinei sveikatai bei ilgaamžiškumui.
[Jei reikėtų] paimti visus 85 Harvardo tyrimo metus ir suvesti juos į vieną gyvenimo principą, vieną gyvenimo investiciją, kurią patvirtina panašūs kitų tyrimų rezultatai, tai būtų šis principas: geri santykiai padeda mums būti sveikesniems ir laimingesniems. Taškas. Jei norite priimti vieną sprendimą, kad užtikrintumėte savo sveikatą ir laimę, tai turėtų būti visų rūšių šiltų santykių puoselėjimas.
Tiesą sakant, santykių svarba ilgalaikei sveikatai didėjo su amžiumi. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tęsė Waldingeris ir Schulzas, „vienatvė yra dvigubai nesveikesnė už nutukimą, o ilgalaikė vienatvė 26 proc. padidina žmogaus mirties tikimybę bet kuriais metais”. (Pandemijos uždarymo metu atsirado ne viena istorija, patvirtinanti šias išvadas. Pavyzdžiui, 2020 m. rudenį Grilio (Kolorado valstija) slaugos namų gyventojai surengė protestus prieš uždarymo politiką. Kai kurie laikė plakatus su užrašais: „Geriau mirsiu nuo COVID nei nuo vienatvės”).
Šiuolaikinis gyvenimas neigiamai paveikia svarbiausius mūsų santykius esminiais aspektais, ypač šeimos santykius. „Pew Research” duomenimis, beveik 4 iš 10 25-54 metų amžiaus suaugusiųjų nėra susituokę ir gyvena viena, o vidutinis santuokos sudarymo amžius vis ilgėja. Be to, JAV pirmauja pasaulyje pagal vienišų tėvų namų ūkių skaičių – beveik 1 iš 4 amerikiečių vaikų gyvena su vienu iš tėvų, be kitų suaugusiųjų.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir į tai, kad amerikiečiai vidutiniškai septynias valandas per dieną praleidžia žiūrėdami į ekranus, ar reikia stebėtis, kad apie 58 proc. suaugusiųjų, iš jų 79 proc. 18-24 metų amžiaus žmonių, teigia, kad jaučiasi vieniši?
Iš tikrųjų šios tendencijos formuoja lūkesčius. Remiantis šiais metais atliktu „Pew Research” tyrimu, 98 proc. tėvų teigė, kad labai arba gana svarbu, jog jų vaikai pasiektų finansinę nepriklausomybę ir dirbtų mėgstamą darbą, tačiau tik 21 proc. tėvų teigė, kad jiems itin arba labai svarbu, jog jų vaikai susituoktų. Ir tik 20 proc. sakė, kad jiems itin arba labai svarbu, jog jų vaikai turėtų savo vaikų.
Turint omenyje daugybę įrodymų, kad santuoka turi ilgalaikę vertę tiek individams, tiek visuomenei, skamba liūdnai, kaip tikrovės neigimas. Kadangi žmonės yra sukurti pagal Dievo, kuris yra Trejybė, atvaizdą, santykiai yra tokia pat mūsų sukurto gyvenimo dalis, kaip valgymas, miegas, darbas ir kvėpavimas.
