1520 m. Florencijoje kardinolas Giulio Medici, netrukus tapęs popiežiumi Klemensu VII, pavedė Mikelandželui pastatyti puošnų mouzoliejų savo šeimos nariams.
Didysis Renesanso laikų menininkas ne tik sukūrė marmurinį mouzoliejaus interjerą, kurio „keistos proporcijos ir plotis“ prieštaravo klasikinėms tradicijoms, dar daugiau – jis iš marmuro iškalė dviejų kunigaikščių Medičių atvaizdus, taip pat keturias alegorines figūras, vaizduojančias skirtingus paros laikus. Garsiojo menininko talento dėka taip pat buvo sukurta ir Madona su kūdikiu bei Šventųjų Kozmos ir Damiano statulos.
Vis dėlto laikas negailestingas net ir šiems genialiems kūriniams. Per amžius ant mauzoliejaus, esančio San Lorenzo bažnyčios Mediči koplyčiose susikaupė dėmių ir purvo, nuo laiko susidėvėjo kadaise nepriekaištingi buvę sarkofagai. Laimei, grupė mokslininkų bei restauratorių, kartu su meno istorikais rado netradicinę priemonę nešvarumui nuo Mikelandželo skulptūrų pašalinti. Ši priemonė – bakterijos.
nuo laiko susidėvėjo NET kadaise nepriekaištingi buvę MIKELANDŽELO ŠEDEVRAI.
Restauravimo darbai prasidėjo 2019 m. lapkričio mėn., kai Medici koplyčios muziejus paprašė Italijos nacionalinės tyrimų tarybos atlikti infraraudonųjų spindulių spektroskopinę kapų analizę. Vertinimas atskleidė kalcito, silikato ir organinių medžiagų pėdsakus ant Mikelandželo statulų ir pateikė biologams „pagrindinį planą“, kurio užduotis buvo nustatyti, kurios bakterijų rūšys geriausiai išvalys statulų paviršius.
Restauratorė Daniela Manna pasakoja, kad projektas, kuris buvo sustabdytas per Covid-19 pandemiją ir atnaujintas po to, kai koplyčia buvo atidaryta visuomenei praėjusių metų spalį, buvo „itin slaptas“. Ji ir jos kolegos planuoja vėliau šį mėnesį išsamiai atskleisti restauravimo rezultatus.
Komanda, kuri dirbo siekdama nuvalyti garsiasias statulas, išbandė 8 bakterijų rūšis ir galiausiai nusprendė marmurui valyti naudoti netoksiškas, sporas nesudarančias bakterijas. Daniela Mann įsitikinusi, kad „tai naudingiau mūsų sveikatai, aplinkai ir menui“.
Mikrobų naudojimas gali atrodyti netikėtas meno kūrinių valymo būdas. Tačiau pažymima, kad restauratoriai panašias technikas jau taikė Milano katedroje, Pizos katedroje ir šalia Pizos bokšto esančiose kapinėse. 2011 m. Tyrėjai iš Valensijos (Ispanija) taip pat panaudojo mikrobus, kad pašalintų nešvarumus nuo XVII a. freskų, kurias aptiko Antonio Palomino Santos Juanes bažnyčioje.
„Kadangi gamtoje randame įvairių rūšių bakterijų, kurios minta beveik viskuo, esame įsitikinę, kad galime pašalinti meno kūrinius padengusias ir jiems žalą darančias medžiagas“, – sakė biologas Pilaras Boschas, dirbęs restauruojant freskas Valensijoje.
