Antradienį sakydamas pirmąją kalbą Kongo Demokratinėje Respublikoje popiežius Pranciškus paragino tarptautinę bendruomenę suteikti šiai centrinės Afrikos šaliai autonomiją, tačiau neužmerkti akių prieš išnaudojimą ir smurtą.
„Ši šalis ir šis žemynas nusipelno pagarbos ir išklausymo; jie nusipelno rasti vietos ir sulaukti dėmesio”, – sakė popiežius sausio 31 d. Kinšasos Tautos rūmų sode.
„Šalin rankas nuo Kongo Demokratinės Respublikos! – tęsė jis, o žiūrovai džiūgavo ir plojo. – Šalin rankas nuo Afrikos! Nustokite dusinti Afriką: ji nėra kasykla, iš kurios reikia atimti žemes, ar teritorija, kurią reikia apiplėšti.”
Pranciškus atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos sostinę Kinšasą – viena didžiausių Afrikos miestų, turintį daugiau kaip 15 mln. gyventojų.
Po sutiktuvių oro uoste, iškilmingas pasveikinimas su išrikiuota garbės sargyba ir himnais vyko prie prezidentūros rūmų. Prezidentūroje maždaug pusvalandis buvo skirtas popiežiaus privačiam susitikimui su valstybės vadovu Felixu Tshisekedi Tshilombo. Po to prezidentūros kieme įvyko susitikimas su šalies vyriausybės ir pilietinės visuomenės atstovais bei su užsienio šalių diplomatais. Šia proga popiežius pasakė pirmąją savo kalbą.
„Esu laimingas, kad esu čia, šioje gražioje, didžiulėje ir vešlioje žemėje, kur šiaurėje driekiasi atogrąžų miškai, viduryje ir pietuose – plynaukštės ir medžiais apaugusios savanos, rytuose – kalvos, kalnai, ugnikalniai ir ežerai, o vakaruose – Kongo upė įteka į vandenyną. Atrodo, kad jūsų šalyje kvėpuoja visa Žemė, – sakė Pranciškus, kreipdamasis į šalies vadovus ir visuomenės atstovus. – Tačiau jei šių žaliųjų plaučių geografija labai turtinga ir įvairi, tai istorija nebuvo tokia dosni: karų nukamuota Kongo Demokratinė Respublika ir toliau kenčia.“
Popiežius patikino, kad jis jau seniai troško atvykti į šią šalį ir perduoti jos gyventojams visos Katalikų Bažnyčios artumą, meilę ir paguodą. Dabar, atvykęs Jėzaus vardu kaip taikos piligrimas, jis visiems gyventojams taria: „Drąsos, sese ir broli kongieti! Jūsų šalis yra kūrinijos deimantas, o jūs esate dar brangesni už bet kokias gėrybes, subrandintas šioje žemėje!“
Toliau savo kalboje popiežius kelis kartus panaudojo deimanto metaforą. Ši šalis iš tiesų yra turtinga deimantų. Tai pasakytina apie materialius turtus, slypinčius po žeme, tačiau tai dar labiau pasakytina apie dvasinius turtus, slypinčius žmonių širdyse. Būtent iš širdžių kyla taika ir pažanga, kai, Dievui padedant, žmonės sugeba teisingai gyventi, vieni kitiems atleisti, sutarti ir susitaikyti, visų labui naudoti gautus talentus.
Afrikos žemynas kenčia dėl įvairių išnaudojimo formų. Po politinio kolonializmo prasidėjo ne mažiau vergiškas ekonominis kolonializmas. Ši šalis yra apiplėšiama. Ji negali pasinaudoti savo milžiniškais ištekliais. „Šalin rankas nuo Kongo Demokratinės Respublikos, šalin rankas nuo Afrikos! Nesmaukite Afrikos. Ji nėra kasykla, kurią reikia eksploatuoti, ar žemė, kurią reikia apiplėšti. Leiskite Afrikai būti savo likimo kūrėja“, – kalbėjo Pranciškus.
„Negalime priprasti prie kraujo, kuris jau dešimtmečius teka šioje šalyje“, – tęsė popiežius, prašydamas visus atsakinguosius ryžtingai tęsti pradėtą susitaikinimo procesą ir vykdyti visus įsipareigojimus. Prie taikos kūrimo turi prisidėti religinės bendruomenės, smerkdamos agresiją, prozelitizmą ir prievartą.
Pilietinės visuomenės nariai taip pat atlieka svarbų vaidmenį kuriant taikos ir brolybės ateitį. Tie, kurie eina visuomenines ir valstybines pareigas, turi jas vykdyti skaidriai, savo darbą suvokdami kaip tarnavimą visų gerovei. „Iš tiesų valdžia turi prasmę tik tada, kai ji yra tarnavimas.
Labai svarbu dirbti šia dvasia, vengiant autoritarizmo, lengvo pelno siekimo ir godumo pinigams, kuriuos apaštalas Paulius vadina visokio blogio šaknimi (plg. 1 Tim 6, 10).“ Valdžios institucijų vadovai turi būti išrenkami per laisvus ir skaidrius rinkimus. Į taikos procesą reikia labiau įtraukti moteris, jaunimą. Visada prieš akis reikia turėti bendrąjį gėrį ir žmonių saugumą, o ne asmeninius ar grupių interesus.
Iš žemės iškastą deimantą reikia apdoroti, nušlifuoti, pakartojo metaforą popiežius. Panašiai ir su brangiausiais Kongo žemės deimantais, šios tautos vaikais, – jiems turi būti suteiktos švietimo galimybės, kad galėtų visapusiškai išnaudoti savo talentus. Švietimas yra labai svarbus – tai kelias į ateitį, kelias, kuriuo reikia eiti siekiant šios šalies ir viso Afrikos žemyno laisvės. Deimantas – žemės dovana – taip pat primena, kad reikia rūpintis kūrinija ir saugoti aplinką.
Baigdamas pirmąją Kongo Demokratinėje Respublikoje sakytą kalbą popiežius prašė visų šios šalies gyventojų drąsiai iš naujo kurti teisingą savo šalies gyvenimą. To reikalauja garbinga, bet sužeista šalies istorija, o ypač to prašo jaunoji karta. „Esu su jumis ir maldomis bei artumu lydžiu visas pastangas dėl taikios, darnios ir klestinčios šios didžios šalies ateities. Telaimina Dievas visą Kongo tautą!“, – sakė Pranciškus.