Pirmąjį žiemos savaitgalį, kai įžiebiama ir pirmoji advento žvakė, bendruomenės „Gyvybės medis“ nariai rinkosi į rekolekcijas Šiluvoje. Misijų bendruomenei, kuri kartu tarnauja įvairiose tarnystėse, taip pat svarbu formuotis ir augti. Prie bendruomenės prisijungė keletas naujų narių, tad rekolekcijų laikas buvo prasmingas ir bendrystės atžvilgiu.
Penktadienio vakarą nuotoliu iš Putnamo (JAV) Vargdienių seserų vienuolijos sesė Ignė Marijošiūtė MVS pačioje mokymo pradžioje atsakė į du svarbius šių dienų klausimus: reikia sustoti pasaulio sukamame „blenderyje“ ir sustojus nedaryti nieko, tiesiog būti. Kiekvienas iš mūsų jau vien savo buvimu tarnaujame ir šloviname Viešpatį. Viešpatį tenkina Jo kūrybos pilnatvė „Dievas matė, kad tai gera“ (Pr 1, 18). Mūsų darbai, pastangos, projektai – niekas nėra svarbu. Svarbu atpažinti savo buvimą kaip dovaną. Ši žinia ir jos gilus įsisąmoninimas yra daug svarbiau už teologiją. Tai suvokę mes kitaip atveriame savo širdis, kitaip priimame žmones ir situacijas, kurios mums nepatinka. Per tai Viešpats mus „šlifuoja“. Svarbu nuolat klausti – ar matau Dievą tame? Ar matau, kaip mane veda? Neįklimpti nuolat perdėtai daug dėmesio skiriant savajam „aš“. Negalvoti, ką man daryti, o klausti, kaip būti autentiškam. O į savo gyvenimo įvykius pažiūrėti ne per mirties, o džiaugsmo prizmę, nes tai visai kita „optika“. Apie tai ir adventas.
O į savo gyvenimo įvykius pažiūrėti ne per mirties, o džiaugsmo prizmę, nes tai visai kita „optika“.
Šeštadienį, lyg pratęsdamas sesės Ignės mintį, vyskupas Saulius Bužauskas kalbėjo apie laukimą. Laukimas vyksta visą gyvenimą. Tikintiems laukimas vyksta trimis lygmenimis: laukiame Jėzaus Gimimo šventės – šv. Kalėdų, laukiame laikų pabaigos ir laukiame Viešpaties, kuris ateina jau dabar įvairiais pavidalais per sakramentus, per žmones, per mažus, silpnus ir pan. Kaip laukti Viešpaties, mums primena Luko evangelija – Tebūnie Jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti (Lk 12, 35). Uždegtas žiburys – tai gyvas tikėjimas, kuris mums turi šviesti ir padėti orientuotis, nepaklysti. Sujuostos strėnos – susivaldymas dėl didesnio tikslo. Mums kaip upei reikalingi krantai, nes be krantų upė yra tiesiog bala. Krantai padeda apriboti ydas, kad augtų dorybės.
Taip pat vyskupas S. Bužauskas kvietė į aktyvų laukimą, kai mes gėrimės, džiaugiamės, dėkojame. Labai svarbu dėkingumo laikysena. Laukimas susijęs ir su kantrybe, savęs klausimu, ženklų stebėjimu ir viltimi. Laukti verta, nes Viešpats laukia mūsų pirmas.
Kunigas Mindaugas Grigalius dalijosi mintimis apie adventą liturgijos atžvilgiu. Advento metu mes laukiame Jėzaus gimimo kaip gyvybės duonos. Tame tamsos laike daromi šviesos – gerumo darbai. Tai gerumo darbų laikas, kai aplankome ligonį, padedame vargstančiajam ir pan. Ar tau tinka toks krikščioniško gyvenimo būdas? – būtų galima paklausti dar besiruošiančio tapti krikščionimi suaugusio žmogaus. Laukdami Dievo kaip dovanos, turime dovanotis šalia esantiems.
Sekmadienį bendruomenė „Gyvybės medis“ planavo naujus liturginius ir greit beprasidėsiančius naujus kalendorinius metus. Suplanuoti Misijų mokyklos savaitgaliai, Misijų mokyklos alumnų susitikimai, parapijų misijos, paskutiniais mėnesio ketvirtadieniais – maldos vakarai už Kauno miestą, tarnystės Palaiminimų šeštadieniuose, renginiai ir kt.
