Balandžio 22-ąją Kauno arkikatedroje bazilikoje po penkerių metų vėl buvo švenčiama vyskupo konsekracija. Vyskupu konsekruotas Vilniaus arkivyskupijos kunigas (priėmęs kunigystės šventimus lygiai prieš 15 metų, 2008-aisiais Vilniaus arkikatedroje), „Marijos radijo“ programų dabartinis direktorius Saulius Bužauskas.
Pranešime primenama, kad jį popiežius Pranciškus šių metų vasario 27 d. pavedė apaštalų įpėdinių tarnystei suteikdamas Castello di Tatroporto vyskupo titulą bei paskirdamas Kauno arkivyskupijos augziliaru.
Didis džiaugsmas!
„Koks didis džiaugsmas! Nominuotasis vyskupas Saulius Bužauskas šiandien žengia į ganytojo tarnystę jūsų maldos lydimas!“ – džiugiai sakė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, pradėdamas iškilmes arkikatedroje, kur sveikino visus gausiai susirinkusius ir ypač įšventinamąjį brolį Saulių vyskupo šventimų dieną. Šia proga arkivyskupas padėkojo už jo ištartą „taip“ svarbiai misijai Bažnyčioje ir meilę Kristui, pakvietė visus prašyti širdžių perkeitimo Šventojoje Dvasioje, Viešpats malonių gausos išliejimo įšventinamajam Sauliui.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vadovavo būsimo savo pagalbininko Šventimų liturgijai, kuri buvo švenčiama per iškilmingą Eucharistiją. Įšventinantieji vyskupai buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos bei Europos Vyskupų Konferencijos tarybos pirmininkas, Kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas bei apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėms arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius.
Konsekracijos iškilmes Kaune šventė ir savo brolį sveikino abu Lietuvos kardinolai – Audrys Juozas Bačkis ir Sigitas Tamkevičius SJ, visų vyskupijų ordinarai bei jų pagalbininkai bei emeritai vyskupai, labai gausiai susirinkę Lietuvos kunigai bei atvykusieji iš Airijos ir net iš tolimosios Kinijos, prie altoriaus patarnavę diakonai, Lietuvos seminaristai. Iškilmės drauge šventė svečiai vyskupai iš Latvijos ir Lenkijos – Liepojos vyskupas Viktoras Stulpinas ir Elko vyskupas pagalbininkas Dariuszas Zalewskis.
Maldoje dalyvavo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas Ričardas Dokšas.
Šventimus malda palydėjo Sauliaus mama bei krikšto tėvelis, kiti artimieji, jį sutinkanti Kauno arkivyskupijos bendruomenė bei gausūs svečiai iš kitų Lietuvos vietų, pažinę jį savo gyvenimo keliuose. Iš Kauno visai Lietuvai konsekracijos iškilmės buvo transliuojamos per LRT televizijos pagrindinį kanalą bei „Marijos radiją“.
Šventimų liturgiją aiškino arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas. Kauno arkivyskupijos kurija išleido Šventimų knygelę visiems joje aktyviau dalyvauti, garbinti Dievą ir atverti širdis Jo Dvasiai, vis kuriančiai nauja Bažnyčioje. Būtent himnu Bažnyčios įkvėpėjai Šventajai Dvasiai ir prasidėjo vyskupo šventimų apeigos.
Popiežiaus Pranciškaus paskirtas, pasveikintas ir palaimintas
Išrinktąjį vyskupu Saulių arkivyskupui pristatė ir Kauno Bažnyčios vardu paprašė jį įšventinti Apaštalų Sosto garbės prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS (kitados ir pakrikštijęs įšventinamąjį vyskupą Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje) ir tėvas Stasys Kazėnas SJ.
Buvo parodytas bei perskaitytas Apaštalų Sosto paskyrimas, kuriame popiežius Pranciškus atsiuntė įšventinamajam, kaip savo mylimam sūnui, sveikinimą ir palaiminimą, bei palinkėjimą, kad jis apaštalų pavyzdžiu, bendrystėje su Kauno arkivyskupijos arkivyskupu, visomis jėgomis tarnautų Kristui ir Jo Karalystei. Šią popiežiaus Pranciškaus bulę lietuviškai paskelbė nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius.
Kaip Viešpats pasišaukė ir vedė
„Kas gi mus surinko? Ogi prisikėlęs Viešpats!“ – džiugiai dar kartą, dabar jau savo homilijoje, į susirinkusius kreipėsi arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog ir džiaugsmingas mokinių susitikimas su Prisikėlusiuoju, ir šis maldos susirinkimas yra Prisikėlimo vaisius. Ganytojo žodžiais, kai renkamės drauge švęsti, tarsi „repetuojame dangų“ ir išgyvename Prisikėlusio Kristaus artumą.
„Viešpaties mokinių džiaugsmas tais nuostabiais žodžiais „Ramybė jums“ yra ir mūsų patirtis šiandien. Sudrebėjo žemė, sako Evangelija, kai rytą Viešpats kėlės. Sudrebėjo ir arkikatedra, kai buvo paskelbta iškilmės dedikacija“, – sakė arkivyskupas Kęstutis.
Ganytojas kalbėjo, jog šia šventimų proga prieš visų akis veriasi mylinčio Jėzaus mokinio gyvenimo istorija. Prisiminė pirmą susitikimą su juo dar kaip klieriką jaunimo stovykloje – tiesiog geros nuotaikos žmogų, paprastą ir prieinamą.
„Iš kur tai? Ogi iš mylinčios širdies – mylinčios kitą, ieškantįjį Kristaus“, – sakė arkivyskupas, tokią mylinčią širdį pavadindamas Dievo meilės bendradarbe. Žmogus, kuris tampa Kristaus mokiniu, iškart įtraukiamas į nuotykį: plėsk dangų! Būk man bendradarbis! In persona Cristi veikdamas, skelbk Gerąją naujieną!
Arkivyskupas atkreipė dėmesį į Dievo žodžio skaitinį – apaštalo Pauliaus laiško paraginimus Timotiejui (2 Tim 1, 6–14): būk drąsus, būk tvirtas, kentėk Evangelijos labui, būk ištikimas!
Be to, homilijoje arkivyskupas pasidalijo įspūdžiais iš Dievo gailestingumo sekmadienį Romoje vykusio netikėto susitikimo – su pačiu popiežiumi Pranciškumi, priėmusiu grupelę lietuvių piligrimų ir tarusiu paskirtajam vyskupui Sauliui artumo Dievui ir žmonėms, bendrystės su broliais vyskupais ir kunigais palinkėjimus.
Arkivyskupas Kęstutis gyvai ir nuotaikingai pasidalijo ir apie, jog kunigas Saulius, Viešpaties kalbintas žmogus, yra sakęs, kad mintys apie kunigystę studijuojant jam atrodžiusios tarsi mintys apie kitą planetą („tai ne man“). Jis kasdien klausydavęs šv. Mišių Vilniaus arkikatedroje, tačiau melstis, mokytis, dirbti žurnalisto darbą atrodė per maža. Patraukė džiaugsmas, gyvumas, spontaniškumas, bendrystė „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenėje. Užkrėtė bendrystė su šeimomis, piligrimystės su jaunimu. Galvosūkiu tapo negalią turinčių vaikų klausimai: ar jūs tik ne kunigas? Kokioje parapijoje dirbate? Ir vėliau atsiradusi drąsa tarti Viešpačiui „taip“ bei stoti į Vilniaus kunigų seminariją.
„Vyskupu būti nesiruošiau, nors teko seminarijoje ir patį Dievą vaidinti“, – dalijosi arkivyskupas ir šmaikščiais Sauliaus, vėliau tapusio kunigu ir dirbusiu aktyvų sielovadinį darbą su vaikais, jaunimu, šeimomis, paskui „Marijos radijuje“, komentarais.
„Taigi, sveikas, broli Sauliau, atvykęs į ganytojo tarnystės nuotykį“, – sveikino jį arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį, jog tai ir sunki, ir kartu lengva užduotis, nes ji iš Viešpaties, kuris pats pašaukė!
Homiliją arkivyskupas užbaigė paraginimu melsti Šventąją Dvasią, kad Ji nužengtų, sustiprintų, perkeistų ir parengtų ganytojo tarnystei, į kurią Viešpats slaptingu būdu vedė paskirtąjį vyskupą Saulių.
Įspausta Dvasios žymė ir mamos pasitarnavimas
Homilija užbaigta tylos laiku prieš netrukus visų akivaizdoje nuskambėjusį išrinktojo pasižadėjimą atlikti vyskupo tarnystės pareigas, tarp jų ir tas, kai bendruomenėje pasitarnaujama tiems, kurie vargsta, stokoja, nuklysta.
Visuotinę maldą pakeitė Visų Šventųjų litanija, o tarp jos kreipinių minėtas ir šventasis Ambraziejus – būtent šio šventojo vyskupų globėjo užtarimui vyskupas Saulius yra pavedęs savo tarnystę, o jo ikonografijos simbolius pasirinkęs ir vyskupiškajam herbui.
Šventoje tyloje, nuščiuvus arkikatedrai, buvo atlikti esminiai šventimų aktai – vyskupų rankų uždėjimas ant įšventinamojo galvos ir Šventimų malda. Arkivyskupas Kęstutis prašė ypatingo susirinkusiųjų susitelkimo šią akimirką, kai pati Šventoji Dvasia veikia visai arti, įspausdama savo malonės ženklą – neišdildomą žymę.
Priėmęs jaudinantį sau labai brangios mamos pasitarnavimą, kai ji nušluostė sūnui galvą, įšventintasis vyskupas Saulius buvo pateptas Didžiosios savaitės ketvirtadienį prieš šv. Velykas Kauno arkikatedroje konsekruota šventąja Krizma, paskui priėmė Evangelijų knygą ir vyskupo ženklus – žiedą, mitrą ir pastoralą. Arkikatedroje nuvilnijo džiaugsmingi sveikinimo plojimai, o broliai vyskupai sveikino savo brolį pabučiavimu.
Eucharistijos liturgiją kartu koncelebravęs vyskupas Saulius Bužauskas jos pabaigoje, lydimas arkivyskupų, ėjo per arkikatedrą apsukdamas ir šonines jos navas, laimino žmones stengdamasis pasiekti juos visus iš kuo arčiau.
Kad Viešpats laimintų
Iškilmių pabaigoje Lietuvos vyskupų vardu sveikinimo žodį tarė arkivyskupas Gintaras Grušas. Jis prisiminė pirmą susitikimą su dabar jau vyskupu Sauliumi, kuris būdamas brandžiame amžiuje su jauduliu laikė stojamuosius egzaminus į seminariją. Arkivyskupas patikino, jog Šventoji Dvasia, vedusi 20 metų per džiaugsmą ir sunkumus, ir toliau neapleis tarnystėje tapus ne tik vyskupu, bet ir apaštalinės kolegijos nariu, rūpinantis ne tik Kauno, bet ir Lietuvos bei Visuotine Bažnyčia.
Naująjį vyskupą pasveikino ir Kauno kunigai, o jų ir savo paties asmenišką sveikinimą perdavė prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS. Savo sveikinime dvasininkai pasidalijo apie ganytojo tarnystės užduotį su meile pasitikti kiekvieną sutiktą žmogų Švč. Mergelės Marijos pavyzdžiu, palinkėjo Dievo palaimos skelbiant pasauliui, jog Dievui viskas yra įmanoma.
Kauno arkivyskupijos bendruomenę, visą Katalikų Bažnyčią Lietuvoje vyskupo šventimų – gimimo iš Dvasios –– proga pasveikino Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Palinkėjo vyskupui Sauliui, kad būdamas ganytojas pats klausytų Gerojo Ganytojo balso, padėkojo už šiltą jo bendravimą su liuteronų bendruomene.
„Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė sveikinime visos radijo šeimos – darbuotojų, klausytojų, savanorių, bičiulių – vardu palinkėjo tarnauti visiems žmonėms. Padėkojo popiežiui Pranciškui už paskyrimą, o vyskupui Sauliui Bužauskui linkėjo, kad Viešpats laimintų jo kelią, o Švč. Mergelė Marija lydėtų.
Padėkos žodžiu į Kristaus brolius ir seseris kreipęsis vyskupas Saulius Bužauskas šią iškilmingą savo gyvenimo valandą padėkojo Dievui bei visiems, kurie pasitikėjo, palaikė įvairiose srityse ir meldėsi už jį. Dėkodamas už gyvenimo dovaną, savo tėvelius, už jam suteiktą Krikštą, didžiausios pagarbos žodžius išsakė ypač savo mamai Elvyrai, broliais tapusiems vyskupams bei kunigams, visiems sutiktiems žmonėms ir bendruomenėms, ypač „Tikėjimo ir Šviesos“, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos, taip pat Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai vienuolijoms bei „Marijos radijo“ šeimai.
„Dabar jau kaip vyskupas visus kviečiu su malda ir ištikimybe padėti vieni kitiems statyti bendruomenišką Kristaus Bažnyčią Dievo garbei ir visų mūsų džiaugsmui. Marija, Nepaliaujamos Pagalbos Motina, melski už mus!“ – sakė vyskupas Saulius Bužauskas, pasirinkęs šventimų dienai atminti Nepaliaujamos Pagalbos Motinos, lydinčios jį per gyvenimą nuo pat vaikystės gimtųjų vietų ir giminaičių seserų kazimieriečių siųstų atvirukų įvairiomis progomis, paveikslėlį.
Po iškilmių Kauno arkikatedroje šventė ir sveikinimai tęsėsi Kauno Įgulos karininkų ramovėje.
Pagal Bažnyčios tradiciją vyskupams pagalbininkams skiriamos istorinės vyskupijos, kurių bendruomenės šiuo metu realiai nebegyvuoja. Vyskupui Sauliui Bužauskui popiežiaus Pranciškaus paskirta Castello di Tatroporto vyskupija yra Afrikos žemyne, Alžyre.
Sauliaus Bužausko vyskupiškasis šūkis – „Deo omnia possibilia“ – liet. „Dievui viskas įmanoma“ – iš Evangelijos pagal Morkų, 10, 27 eil. pabaigos, kuris, be kita, primena, jog svarbu remtis Dievu kaip visokio gėrio šaltiniu.
Vyskupo herbo mėlyna spalva primena dangų, amžinąjį gyvenimą ir Švč. Mergelę Mariją, kurios jaučiasi globojamas. Raudona spalva byloja apie Tėvo meilę ir kankinių tikėjimo liudijimą. Herbe yra raidės IHS – pirmosios Jėzaus vardo (graikiškai) raidės; taip pat avilys ir bitė – vyskupo tarnystę Saulius Bužauskas paveda šventojo vyskupo Ambraziejaus globai, ir šie ženklai yra perimti iš jo ikonografijos; taurė su Ostija primena Eucharistiją, kurios šventimas yra dvasininkų tapatybės dalis; herbo lelija, be kita, yra šv. Kazimiero, kurio globa vyskupas Saulius ypač rėmėsi studijų ir kunigystės pradžioje, ženklas. Piligrimų skrybėlė ir žalia spalva – vilties, kurią vyskupo tarnystė neša į visas gyvenimo situacijas, ženklas.
(Sutrumpintai pagal Šventimų knygelę, Kauno arkivyskupija, 2023)
