Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apkaltino Rusiją naudojantis Zaporižios atomine elektrine „terorui“, elektrinės operatorei paskelbus apie padarytą didelę žalą.
Valstybinė agentūra „Enerhoatom“, Ukrainos pietryčiuose esančios Zaporižios atominės elektrinės operatorė, šeštadienį pranešė, kad dalis elektrinės statinių buvo „smarkiai apgadinti“ karinių smūgių, dėl kurių teko išjungti vieną reaktorių.
Penktadienį smūgiai didžiausiai Europoje atominei jėgainei smarkiai apgadino stotį, kurioje laikomas azotas ir deguonis, taip pat „pagalbinį pastatą“, per platformą „Telegram“ parašė „Enerhoatom“.
Dėl smūgių Zaporižios elektrinei Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą.
Šeštadienio vakaro pareiškime V. Zelenskis dar kartą apkaltino Maskvą terorizmu ir sakė, kad „Rusijos teroristai pirmieji pasaulyje panaudojo atominę elektrinę… terorui“.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) išreiškė nerimą dėl elektrinės apšaudymo, akcentuojančio „labai realią branduolinės katastrofos grėsmę“.
„Bet kokia karinė apšaudymo galia nukreipta į šį objektą ar naudojama iš jos prilygtų žaidimui su ugnimi, galinčiam turėti katastrofiškų padarinių“, – pridūrė jis.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ataką pasmerkė kaip „sunkų ir neatsakingą branduolinės saugos taisyklių pažeidimą ir dar vieną pavyzdį, kaip Rusija nepaiso tarptautinių normų“.
Nužudytas prorusiškas pareigūnas
Tuo metu Ukrainos rytuose ir pietuose tęsiantis karo veiksmams, promaskvietiška rusų okupuoto Chersono regiono valdžia pranešė apie pareigūno nužudymą.
Kachovkos rajono, esančio maždaug už 80 km į rytus nuo Chersono miesto, administracijos vadovo pavaduotojas Vitalijus Huras, kuris šeštadienį buvo pašautas, ligoninėje mirė, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Naujienų agentūra TASS citavo rusų primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojos Jekaterinos Gubarevos pranešimą „Telegram“ kanalu, kad V. Huras „nuo sužeidimų mirė“.
Pranešime sakoma, kad V. Huras buvo užpultas savo namuose, į jį kelis kartus šauta.
Birželio mėnesį tame pačiame rajone buvo nužudytas kitas Maskvos paskirtas pareigūnas. Skelbta, kad jo automobilyje buvo padėta bomba.
Per kelis pastaruosius mėnesius buvo pranešta apie keletą mėginimų nužudyti prorusiškų administracijų pareigūnus Ukrainos srityse, okupuotose Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario gale.
V. Zelenskis savo šeštadienio pareiškime taip pat užsipuolė žmogaus teisių organizaciją „Amnesty International“ ir jos kaltinimus Ukrainos kariuomenei sugretino su tyla dėl Rusijos veiksmų.
Kalbėdamas apie smūgius Zaporižios atominei elektrinei jis sakė, kad nors tai yra „vieni pavojingiausių nusikaltimų prieš ukrainiečius ir visus europiečius… dėl kažkokios priežasties vis dar nėra ataskaitos ar net paprastos žinutės iš „Amnesty International“.
„Tai labai iškalbinga tyla, dar kartą parodanti manipuliacinį šios organizacijos atrankumą“, – pridūrė jis.
„Amnesty International“ išprovokavo įtūžį Ukrainoje
Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ padalinio Ukrainoje vadovė atsistatydino, apkaltinusi šią grupę atkartojant Kremliaus propagandą kontraversiškoje ataskaitoje, kurioje kritikuojamas Kyjivo pajėgų atsakas į Rusijos karinę invaziją.
„Amnesty“ išprovokavo įtūžį Ukrainoje, ketvirtadienį paskelbusi ataskaitą, kurioje ukrainiečių kariuomenė kaltinama sukelianti pavojų civiliams, kai įkuriamos bazės mokyklose arba ligoninėse, taip pat rengianti kontratakas iš tankiai apgyventų teritorijų.
„Jei negyvenat šalyje, į kurią įsibrovė okupantai, draskantys ją į gabalus, tikriausiai nesuprantate, ką reiškia smerkti gynėjų kariuomenę“, – vėlai penktadienį per socialinius tinklus parašė „Amnesty“ Ukrainos biuro vadovė Oksana Pokalčuk ir paskelbė apie savo atsistatydinimą.
„Ir jokie žodžiai jokia kalba negali to perteikti žmogui, nepatyrusiam šio skausmo“, – pridūrė ji.
O. Pokalčuk sakė mėginusi perspėti „Amnesty“ vadovybę, kad naujoji ataskaita yra vienpusiška ir neatsižvelgianti į Ukrainos gynybos ministerijos nuomonę, bet jos kalbos buvo ignoruojamos.
„Dėl to organizacija nesąmoningai išleido ataskaitą, kuri atrodo palaikanti Rusijos naratyvus. Nors siekta apsaugoti civilius, šis tyrimas tapo Rusijos propagandos įrankiu“, – tęsė O. Pokalčuk.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) pakomentavo žinią apie O. Pokalčuk pasitraukimą: „Oksana buvo vertinga „Amnesty“ kolektyvo narė ir septynerius metus vadovavo „Amnesty International“ biurui Ukrainoje, užtikrinusi daug reikšmingų pasiekimų žmogaus teisių srityje.“
„Mums labai gaila išgirsti, kad ji palieka organizaciją, bet gerbiame jos sprendimą ir linkim geros kloties“, – pridūrė A. Callamard.
„Amnesty“ nurodė, kad liepos 29 dieną susisiekė su Kyjivu dėl savo tyrimo išvadų, bet iki paskelbiant ataskaitą nesulaukė jokio atsakymo. Tačiau O. Pokalčuk argumentavo, kad Ukrainos vyriausybei tiesiog nepakako laiko ataskaitai išnagrinėti.
„Amnesty“ dokumente išvardyti incidentai, kai Ukrainos pajėgos atrodo sukėlusios pavojų civiliams 19 miestų ir miestelių Charkivo ir Mykolajivo srityse bei Donbaso regione.
Po keturis mėnesius trukusio tyrimo parengtoje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė nustačiusi, kad ukrainiečių kariuomenė steigė bazes mokyklose bei ligoninėse ir rengė atakas iš gyvenamųjų rajonų. Pasak organizacijos, tokia taktika pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę.
Visgi „Amnesty International“ pažymėjo, kad tokia taktika „jokiu būdu nepateisina Rusijos nesirinktinai vykdomų atakų“.
„Esame dokumentavę šabloną, kai Ukrainos pajėgos sukelia pavojų civiliams ir pažeidžia karo įstatymus, veikdamos apgyventose teritorijose“, – sakė A. Callamard.
„Gynybos padėtis neatleidžia Ukrainos kariuomenės nuo tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi“, – pabrėžė ji.
Ukrainos vyriausybė dėl šios ataskaitos pažėrė griežtos kritikos. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Amnesty“ kaltinimus vadino nesąžiningais, o gynybos ministras Oleksijus Reznikovas netgi pavadino šį dokumentą „iškrypėlišku“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmogaus teisių grupė mėgina suteikti „amnestiją teroristinei valstybei ir perkelti agresorės atsakomybę aukai.“
„Jei kas nors parengia ataskaitą, kurioje auka ir agresorius tariamai kažkuo yra lygūs, jei analizuojami kažkokie duomenys apie auką, o tai, ką tuo metu darė agresorius, ignoruojama, su tuo negalima taikstytis“, – pabrėžė jis.
