Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia destabilizuoti ir suskaldyti Europą įvairiais savo veiksmais, įskaitant pastarąjį pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos.
Interviu naujienų agentūrai AFP latvių premjeras Rusijos karių sutelkimą prie Ukrainos sienos pavadino „keliančiu susirūpinimą“. Anot jo, tai naujausias iš virtinės susijusių Kremliaus veiksmų, įskaitant dujų tiekimo ribojimą, paramą Baltarusijos režimui ir dezinformacijos skleidimą.
Kalbėdamas po Rygoje vykusio NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo K. Karinis paragino Aljansą stiprinti savo rytinio sparno gynybą tokių Rusijos veiksmų akivaizdoje.
Rusijos pajėgų telkimas prie dviejų rytinių Ukrainos regionų, kontroliuojamų Maskvos remiamų separatistų, paskatino būgštavimus, kad Rusija gali planuoti naują agresiją prieš savo kaimynę, ir vėl pakurstė nuogąstavimus dėl 2014 metais prasidėjusio konflikto eskalacijos.
„Visa tai yra dalis susijusių įvykių, kuriais, regis, siekiama destabilizuoti Europą ar sukelti joje nesantaiką“, – sakė K. Karinis.
„Papildomas kontingentas šalia Ukrainos sienos mažų mažiausia kelia susirūpinimą, nes neaišku, kokie yra Rusijos ketinimai“, – sakė premjeras.
Kalbėdamas apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategiją, K. Karinis sakė: „Manau, kad Putino doktrina apie rusakalbės imperijos, kažko panašaus į Sovietų Sąjungą, atkūrimą neabejotinai yra svarbus darbotvarkės klausimas.“
„Glaudžiai susitelkė“
Anot premjero, Vakarai turėtų padidinti visų rūšių pagalbą Ukrainai, įskaitant karinius mokymus ir ginkluotės tiekimą, nes tai sumažintų konflikto pavojų.
„Neturėtume nerimauti dėl pagalbos Ukrainai, nes jei bus aiškus signalas, kad mes Vakaruose daugiau padėsime Ukrainai, tai galėtų sustabdyti tolesnę eskalaciją“, – sakė K. Karinis.
„Jei Rusija manys, kad nebus pasipriešinimo, bus didesnė smarkesnio karinio konflikto rizika“, – kalbėjo jis.
Pasak latvių premjero, kalbėdamasi su Rusija Europa turėtų vesti derybas „iš galios pozicijų“, turint galvoje, kad Europos ekonomika yra gerokai didesnė už Rusijos.
„Kaip Europa tam tikra prasme priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro eksporto, taip Rusija priklausoma nuo europinių pinigų importo. Mes tikrai nesame silpna [Europos] Sąjunga“, – pabrėžė jis.
K. Karinis sakė, kad Rusijai stengiantis suskaldyti Europą, tiek NATO, tiek ES vėl „glaudžiai susitelkė“ – tai parodė ir Aljanso susitikimas Rygoje.
„NATO, kaip karinis aljansas, žinoma, turi įvairių galimybių“ reaguoti į potencialią Rusijos agresiją, sakė latvių vyriausybės vadovas. Anot jo, galėtų būti įvestos „griežtesnės ir tikslinės ekonominės sankcijos, veikiausiai – labai plačios“.
K. Karinis taip pat pakartojo Baltijos šalių prašymą stiprinti NATO karinį buvimą prie jų sienų.
„Šiuo metu būtų labai proporcinga ir suprantama NATO padidinti savo karinį buvimą, be kita ko, ir Baltijos valstybėse. Kalbama ne tik apie kontingento dydį, bet ir pajėgumus, technologijas bei gebėjimus“, – sakė premjeras.
