Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas paskelbė bendrą pareiškimą po susitikimo 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių Pekine atidaryme. Vasario 4 d. Kremliaus interneto svetainėje paskelbtame pareiškime lyderiai pabrėžė savo solidarumą, pabrėždami „nepajudinamą“ jų strateginio bendradarbiavimo pobūdį.
Didelė pareiškimo dalis skirta jų bendriems tikslams, susijusiems įvairiomis temomis, įskaitant pasaulinį valdymą, tvarumą, daugiapoliškumą ir demokratiją. Aiškiai kreipdamos kritiką į JAV užsienio politiką, abi pusės teigė, kad „kai kurie veikėjai… ir toliau pasisako už vienašališką požiūrį į tarptautinių problemų sprendimą ir griebiasi jėgos“. Pareiškime pakartojama žiniasklaidos kritika dėl kišimosi į „kitų valstybių vidaus reikalus“ ir „jų teisėtų teisių ir interesų pažeidimo, trukdančio žmonijos vystymuisi ir pažangai“.
Dokumente ši kritika plėtojama siekiant tiesiogiai kreiptis į NATO, kurios „tolimesnei plėtrai“ abi pusės prieštarauja. Rusija ir Kinija „ragina Šiaurės Atlanto aljansą atsisakyti savo ideologizuotų šaltojo karo požiūrių“ ir prašo „gerbti kitų šalių suverenitetą, saugumą ir interesus, jų civilizacinio, kultūrinio ir istorinio pagrindo įvairovę.
Kalbant apie demokratijos svarbą, abi valstybės „suprato, kad [tai] yra visuotinė vertybė“, netgi teigia, kad jos „kaip pasaulio galios, turinčios turtingą kultūrinį ir istorinį paveldą, turi ilgametes demokratijas, kurios remiasi tūkstantmete vystymosi patirtimi, plačia visuomenės parama ir piliečių poreikių bei interesų įvertinimu.
Abi šalys taip pat pabrėžia savo „atsidavimą Paryžiaus klimato susitarimui“ ir „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės principą“. Tai apima lūkesčius, kad „išsivysčiusios šalys iš tikrųjų užtikrins, kad besivystančioms valstybėms (Kinijai) kasmet bus skirta po 100 milijardų USD kovos su klimato kaita finansavimui“.
Tai apima lūkesčius, kad „išsivysčiusios šalys iš tikrųjų užtikrins, kad besivystančioms valstybėms (Kinijai) kasmet bus skirta po 100 milijardų USD kovos su klimato kaita finansavimui
Užsienio politikos srityje Rusija „dar kartą patvirtina, kad palaiko vieningos Kinijos principą… ir prieštarauja bet kokioms Taivano nepriklausomybės formoms“. Abi šalys pareiškė esančios „prieš išorės jėgų bandymus pakenkti saugumui ir stabilumui bendruose gretimuose regionuose“, taip pat priešinasi „spalvotosioms revoliucijoms“.
Abi partnerės atsiduoda daugiapolio pasaulio kūrimui, kuriame Rusija pažymi teisingą daugiapolę tarptautinių santykių sistemą“.
Be to, jie „ketina tvirtai palaikyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir esamą pokario pasaulio tvarką“ ir „priešintis bandymams neigti, iškraipyti ir falsifikuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją“. Tikslas yra „neleisti pasikartoti pasaulinio karo tragedijai“, smerkiant „veiksmus, kuriais siekiama paneigti atsakomybę už nacių agresorių, militaristų įsibrovėlių ir jų bendrininkų žiaurumus“.
Ekonominiu požiūriu pareiškime dar kartą patvirtinamas jų noras „susieti Eurazijos ekonominės sąjungos plėtros planus ir iniciatyvą „Belt and Road“, siekiant sustiprinti praktinį EAEU (Eurazijos ekonominės sąjungos) ir Kinijos bendradarbiavimą įvairiose srityse ir skatinti didesnį tarpusavio ryšį.
Susitikime Xi paminėjo ketinimą padidinti dvišalę prekybą iki 250 mlrd. JAV dolerių, o Putinas kalbėjo apie nacionalinių valiutų naudojimo skatinimą tarpusavio atsiskaitymuose, kuriam pritarė Kinijos pusė. Taip pat aptartas dvišalis karinis-techninis bendradarbiavimas, abipusis koronaviruso vakcinų pripažinimas, sienų atvėrimas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
Jų susitikimo metu pasirašytos komercinės sutartys yra susijusios su gamtinių dujų pirkimu ir pardavimu Tolimųjų Rytų maršrutu bei žalios naftos pirkimu ir pardavimu į Vakarų Kinijos naftos perdirbimo gamyklas.
Pasak prezidento Putino, Kinijos ir Rusijos santykiai „įgavo tikrai precedento neturintį pobūdį“, o prezidentas Xi išreiškė viltį, kad derybos „įneš daugiau gyvybingumo Kinijos ir Rusijos santykiams“.
JAV paskelbė apie galimas tokių susitarimų pasekmes Kinijos įmonėms. JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as taip pat paskelbė įspėjimą Rusijai, tvirtindamas, kad „jei Rusija mano, kad ji galės […] sušvelninti kai kurias iš šių pasekmių palaikydama glaudesnius santykius su [Kinija], tai nėra tas atvejis“. Priešingai, jis prognozavo, kad „dėl to Rusijos ekonomika daugeliu atžvilgių taps dar trapesnė“.
