Lietuva ir visas pasaulis priartėjo prie esminių būties klausimų. Kas yra aukščiau, mokslas ar tikėjimas, Dievas ar žmogus? Mokslas ir žmogus yra reikšmingi ir svarbūs. Mokslas ir tikėjimas vienas kitam savo prigimtimi tikrai neprieštarauja. Vis tik turėtų būti aišku, kad palyginus su tikėjimu mokslas yra tik labai nedidelis dalykas. Lygiai toks pats mažas prieš Dievą yra žmogus. Todėl nekelkime mokslo ir vakcinų aukščiau tikėjimo. Mokslas yra labai ribotas, o Dievas yra visagalis. Ko negali mokslas, tą tikrai gali Dievas. Tikėkime, tikrai labai nuoširdžiai tikėkime, ir darykime kitiems žmonėms gera. To pakanka, kad būtume sveiki.
Tai nereiškia, kad tikintys žmonės neserga ir nemiršta. Liga, senėjimas ir mirtis šiame pasaulyje yra neišvengiamos patirtys. Tačiau tikėdami galime išvengti daugybės ligų, įskaitant ir šių dienų virusą. Stiprus tikėjimas ir geros mintys tvirtina mūsų dvasią ir kūną, gerina mūsų imunitetą ir padeda išvengti įvairių ligų ir virusų. Tikėdami savo mintimis iškylame net aukščiau mirties: jos nebijome, nes žinome, kad mirtis yra tik mūsų perėjimas į amžinąjį gyvenimą.
Žmogus, visų pirma, yra dvasinė būtybė, turinti fizinį kūną tam, kad galėtų gyventi fizinėje erdvėje. Dėl to į žmogaus sveikatą yra būtina žiūrėti visapusiškai ir, kai kyla kažkokių sveikatos problemų, nepamiršti dvasinių dalykų. Paprastai sakant, mūsų ligas sukelia ir imunitetą itin silpnina mūsų blogos mintys ir negeri jausmai: įtampa, nerimas, pyktis, pagieža, pavydas. Žmogaus dvasios ir proto galia yra labai didelė. Stipriai telkiant mintis, jos po kurio laiko tampa mūsų tikrove. Taip galime kurti savo ligas net visiškai nesąmoningai. Lygiai taip pat galime ir gydyti savo ligas. Kiekvienas žmogus tikrai turi šią gydančią vidinę galią.
Šią galią mums daug kartų priminė Viešpats Jėzus Kristus, kuris mokė gydyti ir savo mokinius. Tokių dalykų galima išmokti, tik tam reikia tvirto tikėjimo. Jis gydė pačias sunkiausias ligas kur kas anksčiau, nei prasidėjo modernusis medicinos mokslas. Todėl nederėtų supriešinti tikėjimo ir mokslo. Vienas kitam tikėjimas ir mokslas turi padėti, papildyti, o ne neigti ir prieštarauti. Tam yra būtina abipusė tolerancija ir nuoširdžios pastangos atrasti tai, kas dar yra nepažinta.
Norėdami būti sveiki, turime stiprinti savo fizinį kūną ir dvasią. Daug kas priklauso nuo mūsų. Paprasti dalykai daro stebuklus. Tikrai galime apsisaugoti nuo daugelio ligų ir išgydyti savo ligas, įveikdami vidinę įtampą ir atstatydami savo proto ramybę ir darną. Todėl turime rasti laiko maldai, ramiam pabuvimui su savimi, savęs ir kitų žmonių supratimui. Ugdykime savo įprotį spręsti nesutarimus su kitais žmonėmis iš karto.
Labai dažna ligų priežastis yra neapykanta. Ji Lietuvoje stipriai auga. Lietuvos visuomenė susiskaldė ir susipyko, nes susidūrė skirtingos žmonių pasaulėžiūros. Jeigu tikrai norime būti sveiki, reikia kalbėtis, stengtis vieniems kitus suprasti ir mokytis gyventi kartu, su pagarba ir meile. Kai nekalbame ir neklausome, tolstame vieni nuo kitų, ir su laiku praraja tarp lietuvių tautos ir valdžios gali tapti nepakeliama. Blogos mintys ir jausmai mus gali tikrai pražudyti, todėl venkime jų. Sveikatos reikia siekti su meile, o ne su pašaipa, panieka, išdidumu ar pykčiu.
Iš tiesų tai yra puiki proga mokytis mylėti. Jeigu norime būti sveiki, išmokime visa savo širdimi sau ir kitiems žmonėms atleisti. Kai tai padarome, susigrąžiname savo širdies ir proto ramybę bei sustipriname savo sveikatą, imunitetą. Baimę turime keisti tikėjimu Dievu, ir taip tikrai rasime ramybę. Pyktį turime keisti meile, ir taip tikrai patirsime laimę.
Baimę turime keisti tikėjimu Dievu, ir taip tikrai rasime ramybę. Pyktį turime keisti meile, ir taip tikrai patirsime laimę.
Mūsų protas yra dažniau linkęs į pesimizmą. Vis saugome ir prisimename blogus dalykus. Nedarykime taip, nežalokime savęs ir kitų! Pakeiskime savo mintis ir stenkimės prisiminti gerus dalykus. Susitelkime į gerus dalykus. Kai įveiksime savo blogas mintis ir jausmus, atleisime kitiems žmonėms, tikrai išvengsime daugybės ligų ir daug jų išsigydysime.
Visi turime mums Dievo duotą galią natūraliai save gydyti, atkurti, atstatyti. Tik esame pamiršę šią savo savybę. Netikime patys savimi, netikime Dievu. Skaitome Bibliją ir netikime Kristaus žodžiais, šventųjų tekstų tikrumu. Kas gi atsitiko su mūsų tikėjimu, jeigu tai, kas yra amžina ir tikra, mums atrodo menkiau už viską, kas yra tikrai labai laikina?
Dvasinis pasaulis, kuriame paprastai gyvename, tikrai egzistuoja. Jis yra nepalyginamai didesnis ir tikresnis už šį fizinį pasaulį, mūsų visų tikrieji namai. Dvasingumas yra mūsų tikroji gyvenimo forma. Fizinis pasaulis yra tik dvasinio pasaulio atspindys, laikina ir labai naudinga mums saviugdos vieta. Prisimindami savo dvasios ištakas, šiame pasaulyje galime pradėti patirti dvasinius dalykus ir jais gyventi. Fizinio kūno sveikata, savęs gydymas, būtent dėl to yra dvasinis dalykas, kuris prieinamas kiekvienam. Vidinių galių atradimas savyje yra mūsų dvasinis patyrimas ir augimas.
Gyvenimas šiame pasaulyje nėra viskas. Laimė, kurios mes siekiame fiziniame pasaulyje, tikrai nėra viskas. Laimė, kurią mes tikrai norime patirti savo gyvenime, yra amžina. Ji prasideda šiame pasaulyje ir tęsiasi kitame. Patirdami tam tikrus sunkumus, tam tikras ligas, žadiname sielą ir judame link savęs pažinimo, link tikrosios savo laimės. Šis fizinis pasaulis yra kaip laiptas, kuris mums padeda paaugti dvasiškai ir sugrįžti į savo tikrąjį pasaulį su dar didesne šviesa ir gėriu, dar labiau nušvitusia siela.
Viskas, ko tikrai reikia, tai tik gražus mūsų gyvenimas šiame pasaulyje, ir mūsų esminis tikslas bus tikrai pasiektas. Ligos taip pat yra tik laiptas, kuris žadina mūsų tikėjimą ir sielą. Būti vedamam gerų minčių tikrai pakanka norint išvengti ligų, virusų. Kieno dvasia yra šviesi, širdis tikrai tyra ir protas grynas, kieno tikėjimas yra tvirtas, kai žmogus tikrai gyvena dėl Viešpaties, tam nėra pavojingas šių dienų virusas. Jeigu tai visa savo širdimi suprastų Lietuvos žmonės ir visas pasaulis, koronaviruso nebūtų. Klumpame šioje kovoje, visų pirma, dėl to, kad manome, jog fizinis pasaulis, kuriame dabar gyvename, yra viskas ką turime. Toks požiūris yra labai ribotas ir tikrai neteisingas.
Norėdami rasti atsakymą, koks požiūris yra teisingas, skaitykime Bibliją. Ypatingai atidžiai skaitykime Naująjį Testamentą, Kristaus žodžius, ir nuoširdžiai patikėkime tuo, kas ten parašyta. Kas tikrai tiki stebuklais ir deda nuoširdžias pastangas, tas juos ir patiria. Liga ir jos įveikimas yra vienas iš tikėjimo stebuklų. Šie išgijimo stebuklai daugiau ar mažiau vyksta mums visiems ir visą gyvenimą. Tik prie to esame taip pripratę, kad nei tuo džiaugiamės, nei tai tinkamai vertiname, nei tuo tikime.
Kiekvieną akimirką mūsų fiziniame kūne galėtų įvykti milijardai klaidų, kurios iš karto sukeltų nepakeliamą skausmą ir net mirtį. Tačiau dėl to, kad Viešpaties pasaulyje viskas yra tvarkinga, mūsų kūnas paprastai veikia nepriekaištingai. Tai jau savaime yra labai didelis stebuklas. Ar suprantame tai? Ar esame už tai dėkingi? Ar matome, kokia didelė darna yra mūsų sieloje ir kūne?
Liga, virusas, kaip ir senėjimas ar mirtis, taip pat nėra Dievo palikta klaida. Visa tai yra priemonės, kurios padeda augti mūsų sielai ir tikėjimui. Kiekvieno žmogaus didžiausia svajonė ir esminis tikslas yra dvasiškai tobulėti ir augti. Šis tikslas yra amžinas. Sunkumai ir ligos, šių dienų virusas tikrai nėra kažkas visai naujo. Visi sunkumai tik padeda mums tobulėti dvasiškai ir sudaro pačias geriausias sąlygas mūsų sielai ypatingai save išgryninti ir sutaurinti. Todėl yra svarbu žiūrėti į visų gyvenimo patirčių esmę.
Ieškodami išeities dabarties Lietuvoje būkime išmintingi. Pasižiūrėkime į savo mintis ir jausmus ir pašalinkime iš ten viską, kas yra sunku, skaudina, žeidžia. Nestatykime sienų tarp žmonių, užtvarų savo širdyse. Nesididžiuokime ir gilinkime tikėjimą Dievu. Būtent jis turi iškilti virš visų mūsų nesutarimų ir nesusipratimų, virš riboto žmogiškumo, politikos, ekonomikos ir teisės. Tikėti Dievu – tai, galima sakyti, reiškia matyti Saulę, pripažinti jos didybę, jos stebuklingumą, ir kartu regėti savo paties ir savo darbų kuklumą, mažumą.
Koronavirusas yra baisus, nes jis mus visus priverčia prisiminti mirtį. Visi žmonės bijo mirties. Ši baimė yra abipusė. Vieni žmonės bijo mirti nuo viruso, kiti – nuo vakcinų šalutinio poveikio. Abi pusės yra teisios. Prievarta neužgesins mirties baimės. Niekas nenumalšins patirto netekties skausmo.
Vis tik, būkime atviri faktams – tai, kad vakcinos tikrai padės ir nepakenks, dabar negali įrodyti joks mokslas. Be reikalo vakciną jau kurį laiką laikome vienintele išeitimi, kuri išspręs visas problemas. Taip paprasta nebus, nes esame per daug nustūmę į šalį savo tikėjimą, ignoruojame kaip svarbią savo dvasinę pamoką. Nuoširdžiai pagalvokime, kaip gyvename, elgiamės, ką kalbame ir mąstome. Tai darykime kasdien – tegul tai tampa mūsų įpročiu.
Žmogus savo prigimtimi yra šventas kūrėjas. Jis gali kurti šeimą, tautą ir pasaulį. Tai yra labai didelė kiekvieno žmogaus prigimtinė kuriančioji galia. Visa tai jam patikėjo Dievas. Tai yra labai didelis pasitikėjimas, todėl nenuvertinkime savęs. Kas Dievu seka, tas kuria gėrį. Kas Jam prieštarauja, tas save naikina. Dėkime teisingas pastangas. Darykime viską, kad pakeistume savo ateitį taip, kad ji būtų graži.
Kas Dievu seka, tas kuria gėrį. Kas Jam prieštarauja, tas save naikina.
Jeigu neišmoksime pamokų, manau, kad šių metų pabaigoje medicinos mokslas patirs didelį smūgį, nes vakcinos pasirodys neveiksmingos ir netgi žalingos! Pasaulyje dėl to sirgs ir mirs daugiau žmonių, nei pernai. Tokia didelė gali būti mūsų kvailumo, silpno tikėjimo ir kraštutinio materialaus mąstymo kaina. Mūsų pačių neteisingos mintys gali atnešti mums labai daug skausmo.
Visi norime išvengti blogiausio. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra turėti gerų minčių, auginti savo meilę, gilinti savo tikėjimą ir juo remtis. Todėl niekada nepavarkime tobulėti ir nepraraskime vilties. Siekime mylėti net ir tuos, kuriuos mums suprasti yra sunku. Eidami per gyvenimą sutiksime ir kitaip mąstančių žmonių. Mūsų vertybės ir požiūriai gali labai skirtis ir dėl to gali būti tikrai nelengva. Bet visada prisiminkime, kad nėra blogų žmonių, yra tik jų užsimiršimas. Visų žmonių prigimtis yra gera. Jeigu taip šviesiai mąstysime, būsime laimingi, daugybė mūsų ligų ir virusų pasitrauks.
