Naujoje JAV Šeimos tyrimų tarybos Religijos laisvės centro (Family Research Council’s Center for Religious Liberty) ataskaitoje teigiama, kad nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. Vakarų šalyse įvyko mažiausiai 168 religijos laisvės pažeidimų prieš krikščionis atvejai, užfiksuoti 16 šalių.
Pažeidimai apima areštus ir baudas už viešą pamokslavimą ir maldas, bausmes už biblinių įsitikinimų reiškimą ir baudžiamąsias priemones pastoriams, nesilaikantiems COVID-19 apribojimų, kurie religinėms institucijoms dažnai buvo griežtesni nei pasaulietinėms, sakoma tyrime, pavadintame „Laisvas tikėti? Stiprėjanti netolerancija krikščionims Vakaruose” („Free to Believe? The Intensifying Intolerance Toward Christians in the West”).
Remiantis viešai prieinamais dokumentais, ataskaitomis ir naujienomis iš žiniasklaidos priemonių, tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją, kad vyriausybės sankcionuoja veiksmus, nukreiptus prieš krikščioniškąją praktiką ir apraiškas: Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko mažiausiai 58 incidentai, Kanadoje – 36, Jungtinėje Karalystėje – 43, Graikijoje – 6. Tarp kitų šalių, kuriose įvyko panašūs incidentai, buvo Prancūzija, Šveicarija, Ispanija, Liuksemburgas, Norvegija, Švedija, Suomija, Latvija, Vokietija, Malta, Australija ir Naujoji Zelandija.
Centro prezidentas Tony Perkinsas (Tonis Perkinsas), buvęs JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos pirmininkas, pabrėžia nerimą keliantį vis didėjantį Vakarų priešiškumą krikščionims, atkreipdamas dėmesį į autoritarines priemones prieš tikėjimą praktikuojančius asmenis.
JAV 2023 m. vasarį buvo atleista Kalifornijos mokytoja Jessica Tapia (Džesika Tapija), suabejojusi rajono politika, verčiančia mokytojus slėpti ir net meluoti tėvams apie mokinių lyties disforiją ir norą mokykloje tapatintis su priešinga lytimi.
Australijoje pastoriaus Martino Becketto (Martino Beketo) veiklą 2021 m. rugpjūtį tyrė policija po to, kai jis socialiniame tinkle gyvai transliuojamoje laidoje prisipažino, kad vedė vestuves pažeisdamas COVID-19 apribojimus.
Kanadoje pastorius Derekas Reimeris (Derekas Reimeris) 2023 m. kovo mėn. buvo suimtas už tai, kad pažeidė įsakymą, kuriuo jam buvo uždrausta būti arčiau kaip 200 metrų nuo bet kokio LGBT renginio. Abiejų areštų metu jis protestavo prieš drag queen renginius viešosiose bibliotekose. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos trikdymo, piktnaudžiavimo ir šešių priekabiavimo atvejų, už kiekvieną iš jų gresia bauda arba šeši mėnesiai kalėjimo.
Ataskaitoje išvardyti 168 religijos laisvės pažeidimų prieš krikščionis atvejai 16-oje šalių.
Jos autorė, Religijos laisvės centro direktorė Arielle Del Turco (Arielė Del Turko) išreiškė susirūpinimą dėl religijos laisvės sumažėjimo Vakarų demokratinėse šalyse. Nepaisant to, kad po 2020 m. sumažėjo su COVID-19 susijusių incidentų, pranešama, kad krikščionių diskriminacija dėl jų įsitikinimų padidėjo, pažymėjo ji.
Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje observatorija (The Observatory on Intolerance and Discrimination Against Christians in Europe) anksčiau paskelbė ataskaitą, kurioje užfiksuotas prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų, įskaitant fizinius užpuolimus ir nužudymus, padaugėjimas visoje Europoje 2022 m.
Observatorijos išvadose teigiama, kad apie tokius nusikaltimus pranešama nepakankamai, o tai siejama su nepakankamu žiniasklaidos nušvietimu ir aukų užtildymo poveikiu. Nauji įstatymai, reglamentuojantys kalbą ir religinę raišką, dar labiau pažeidė krikščionių laisves, konkrečiai paminėtos „buferinės zonos” aplink abortų klinikas, kriminalizuojančios tylią maldą, teigiama ataskaitoje.
Religijos laisvei poveikį darantys teisiniai pokyčiai apima įstatymus, pagal kuriuos tėvai, pastoriai ir mokytojai gali būti laikomi nusikaltėliais už tai, kad išreiškia nuomonę, prieštaraujančią vyraujančiai nuomonei LGBT klausimais, arba už tai, kad dėl religinių priežasčių nerekomenduoja atlikti kūno žalojimo procedūrų. Ataskaitoje taip pat kalbama apie karo Ukrainoje poveikį religijos laisvei, atkreipiamas dėmesys į stačiatikių diskriminaciją ir Rusijos valdžios institucijų veiksmus, nukreiptus prieš krikščioniškąją praktiką.
Abiejose ataskaitose raginama gerinti vyriausybių, pilietinės visuomenės ir religinių grupių dialogą siekiant apsaugoti religijos laisves. Tarp rekomendacijų – valstybės tarnautojų religinio raštingumo didinimas, sąžiningą religinių pažiūrų atspindėjimo žiniasklaidoje užtikrinimas ir krikščionių skatinimas pagarbiai įsitraukti į viešąjį diskursą, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp religijos ir pasaulietinės visuomenės.
