Pranešama, kad keletas Agatos Kristi romanų buvo redaguoti taip, kad iš jų būtų pašalinta galimai įžeidžianti šiuolaikinius skaitytojus kalba.
Tai pirmas kartas, kai buvo pakeistas rašytojos A. Kristi romanų turinys, kad būtų „politiškai korektiškas” šiuolaikiniams skaitytojams.
A. Kristi romanų pakeitimai atlikti po to, kai iš Roaldo Dahlo ir Iano Flemingo knygų taip pat buvo pašalintos įžeidžiančios užuominos apie lytį ir rasę, siekiant išsaugoti aktualumą šiuolaikiniams skaitytojams.
Pašalinti galimi įžeidinėjimai ir etninės kilmės užuominos, praneša „The Guardian”.
Viena populiariausių detektyvinės literatūros kūrėjų A. Kristi 1920–1975 metais parašė 79 detektyvus, 4 meilės romanus, apie 150 apsakymų, 19 pjesių, taip pat autobiografiją, kuri buvo išleista 1977 m.
Daugelyje romanų veikia ekscentriškas belgas seklys Erkiulis Puaro, kituose – senyva ponia Džeinė Marpl.
Žymių romanų siužetų pagrindas – žmogžudysčių mįslės, kurias uždaroje aplinkoje narplioja nedidelis žmonių ratas.
„HarperCollins” naujausius leidinius „Puaras” ir „Ponia Marpl” redagavo vadinamieji „jautrūs skaitytojai”. 1920-1976 m. parašytose Puaro ir ponios Marpl mįslėse, kurias išleido buvo pakeistos arba išbrauktos tam tikros galimai skaitytojus įžeidžiančios ištraukos.
Iš jų buvo pašalintos kalbos ir aprašymai, kurie šiuolaikinei auditorijai jau atrodo įžeidžiantys.
Ypatingo dėmesio sulaukė tie veikėjai, su kuriais herojai susiduria už Jungtinės Karalystės ribų.
„Jautrūs skaitytojai” atliko redagavimus, kurie matomi skaitmeninėse naujų leidimų versijose, įskaitant visą „Mis Marpl” seriją ir atrinktus Puaro romanus, kuriuos ketinama išleisti arba kurie buvo išleisti nuo 2020 m., teigiama „Telegraph”.
Redaguojant knygas buvo išbrauktos nuorodos į etninę priklausomybę, pavyzdžiui, veikėjų apibūdinimai, tokie kaip „juodaodis”, „žydas” ar čigonas”, moters liemens apibūdinimas „kaip iš juodo marmuro”, o teisėjo, kaip turinčio „indišką temperamentą”, taip pat išbraukti tokie žodžiai kaip „rytietiškas” ir „juodaodis”. Žodis „čiabuvis” taip pat buvo pakeistas žodžiu „vietinis”.
Tarp „Telegraph” minimų pakeitimų pavyzdžių yra 1937 m. Puaro romanas „Mirtis ant Nilo”, kurio veikėja ponia Alerton skundžiasi, kad grupė vaikų ją vargina, sakydama, kad „jie grįžta ir žiūri, ir žiūri, ir žiūri, ir jų akys tiesiog bjaurios, kaip ir nosys, ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai”.
Naujajame leidime sakinys buvo sutrumpinta: „Jie grįžta ir žiūri, ir žiūri. Ir aš netikiu, kad man tikrai patinka vaikai”.
Naujausiame 1964 m. ponios Marpl romano „Karibų paslaptis” leidime išbraukta detektyvės mėgėjos mintis, kad jai besišypsantis viešbučio darbuotojas turi „tokius gražius baltus dantis”.
„Jautrūs skaitytojai” yra palyginti naujas leidybinis reiškinys, kuris per pastaruosius dvejus metus sulaukė didelio dėmesio.
Specialiai nusamdyti skaitytojai tikrina tiek naujus leidinius, tiek senesnius kūrinius, ieškodami galimai įžeidžiančios kalbos ir aprašymų. Taip siekiama didinti leidybos pramonės įvairovę, nors, kaip teigiama, kai kuriems iš jų mokami itin maži atlyginimai.
1939 m. A. Kristi romanas „Ir tada nebeliko nei vieno” anksčiau buvo išleistas kitu pavadinimu, kuriame buvo esą rasistinis terminas, paskutinį kartą pavartotas 1977 m.
„Agatha Christie Limited”, bendrovė, kuriai vadovauja rašytojos anūkas Jamesas Prichardas (Džeimsas Pričardas), rūpinasi rašytojos literatūrinių ir kino teisių licencijavimu. Kol kas nėra žinoma, ką jos atstovai mano apie rašytojos kūrinių redagavimą.
