Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė sprendimą nedalyvauti Seimo daugumos bandymuose demonstruoti nepakantumą žodžio laisvei ir nuomonių įvairovei. Mūsų pozicija aiški – gyvename demokratinėje valstybėje, kur gerbiamos visos nuomonės, o jei Lietuvos pilietis pažeidžia įstatymus, teisėsaugos institucijos atlieka savo darbą, o, ar ir kaip bausti asmenį, sprendžia teismas, o ne Seimas. Taškas.
Taip pat nedalyvausime jokiuose bandymuose pradėti apkaltą atskiriems Seimo nariams, kada apkalta remiasi tik politiniais išskaičiavimais. Tokie spektakliai užgožia esmę ir atitraukia visuomenės dėmesį nuo svarbiausių klausimų, kuriuos turi spręsti Seimas. Suprantu, kad valdantieji nori, jog visuomenė nesidomėtų naujais piliečiams bandomais užkrauti mokesčiais, valstybės biudžetu, saugumo klausimais, o rūpintųsi tik gražuliais ar žemaitaičiais bei dalyvautų visuomenės atitraukimo nuo svarbiausių dalykų valstybėje performansuose.
Man gali daug kas nepatikti Seimo narių Petro Gražulio ir Remigijaus Žemaitaičio veikloje bei retorikoje, tačiau visada suprantu, jog žodžio laisvė yra vertybė, kurios nebeturi Rusijos, Baltarusijos ar Šiaurės Korėjos piliečiai.
Suprantu, jog kažkas iš balsavusių už P. Gražulį ar R. Žemaitaitį yra nusivylę savo pasirinkimu, bet prisiminkime, kad nepalyginamai daugiau žmonių yra nusivylę savo balsavimu už dabar valdžioje esančias partijas. O ši, hiperliberali valdžia tuo nesirūpina, neprisiima jokios atsakomybės už savo klaidas, o savo kolegų problemas sprendžia ne taip pat ir vadovaujasi ne tais pačiais standartais, kuriuos demonstruoja, kalbėdama apie Gražulį ir Žemaitaitį.
G. Landsbergio kalbos ir veiksmai, sugriovę Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius Lietuvai padarė aiškiai apčiuopiamos ir šimtais milijonų skaičiuojamos žalos ir tai tik ekonominė pusė, o kur politinė, kuri liečia Lietuvos įvaizdžio investuotojams, ES, NATO partneriams klausimus? Ar kas nors įvertino konservatorių ir jų aplinkos prastumtą „Igničio“ privatizavimo žalą? Bet jie puikiai įvertino savo asmeninę finansinę naudą. Ir tai yra atsakymas, kuo užsiima ši valdžia ir koks yra jos vertybinis, suplėkusio mąstymo kompasas, aplink kurį buriasi ir daugiau asmenų, kurie dėl akių save vadina opozicija valdantiesiems, nors iš tiesų tėra jų satelitai, kurie įjungiami tuo atveju, jei konservatoriai pralaimi rinkimus ir nepatenka į valdžią.
Vertinant valdančiųjų veiksmus ginant tuos, kurie padarė arba galimai padarė rimtus nusikaltimus, spektaklis dėl Gražulio ir Žemaitaičio atrodo dar labiau apgailėtinas
Ir dar. Pedofilijos skandalas Seime parodė, jog valdančiųjų tarpe yra asmenų, galimai padariusių labai sunkius nusikaltimus. Rašau galimai, nes dar vyksta procesai teisėsaugoje ir nėra teismo sprendimų. Galų gale, valdančiųjų krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galimai išdavė valstybės paslaptį, kas vėl gi yra nusikaltimas. Vertinant valdančiųjų veiksmus ginant tuos, kurie padarė arba galimai padarė rimtus nusikaltimus, spektaklis dėl Gražulio ir Žemaitaičio atrodo dar labiau apgailėtinas.
Todėl Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga pasisako už tai, kad visi, be jokių išimčių Seimo nariai netektų teisinės neliečiamybės dar šioje kadencijoje. Bent jau bus išgyvendinta politinių spektaklių galimybė. Ir visiems bus aišku, kad Seimas nėra aukščiau teisėsaugos ir negali piliečiams sudaryti net regimybės, jog gali trukdyti kažkuriam Seimo nariui sulaukti bausmės, jei jis nusikalto. Jau ir taip užtenka nebaudžiamumo mūsų valstybėje, kada per daugelį metų konservatoriams pavyko suformuoti „neliečiamųjų“ klaną, kurio nariai uzurpuoja energetikos sektorių, visuomeninį transliuotoją, bando daryti įtaką Konstitucijos vertinimui taip, kaip jie nori ir kaip jiems naudinga. Deja, bet šis „neliečiamųjų“ įtakos zonų sąrašas nebaigtinis. Todėl, bet koks reguliavimas, kuris rodo, kad galimi dvigubi standartai, kalbant apie baudžiamumą, yra žalingas valstybei ir neteisingas visų piliečių, kurie iš principo turi būti lygūs prieš įstatymą, atžvilgiu.
Suprantu, kad reikia turėti politinę valią tam, kad priimtum sprendimą dėl visų Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo. Valdantieji jos neturi, kai tai liečia juos pačius, todėl tikėtis, kad jie sutiks pasinaikinti teisinę neliečiamybę, nebegins pedofilų ir priims mūsų siūlomą lytinių nusikaltėlių registro atsiradimą reglamentuojantį įstatymą, sunku. Juo labiau sunku tikėtis, kad jie kada nors pripažins, kokio masto moralinę ir finansinę žalą jie padarė Lietuvai.
