Kuo jau kuo, bet gebėjimu manipuliuoti viešąja erdve LGBT ideologinės organizacijos yra nepralenkiamos.
Lietuvos žmogaus centro vadovė Jūratė Juškaitė, padariusi savo asmeninius santykius priemone spręsti LGBT bendruomenės ideologinius uždavinius, puikiai žino, jog teismo nutartis, kuria sprendžiami civiliniai šeimos klausimai dėl vaiko interesų apsaugos bus neskelbiama viešai. Taigi, niekuo nerizikuodama skelbia teismo sprendimą, kurio pats teismas dėl privatumo apsaugos, nekomentuos.
Ar galėjo teismas pripažinti, jog J. Juškaitė yra mama? Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus negalėjo.
Pirma, motinystė pagal Civilinį Kodeksą yra nustatoma pagal biologinį kriterijų, t.y. į civilinės būklės aktų registrą kaip mama yra įrašoma vaiką pagimdžiusi moteris. Jei kyla abejonė, ar vaikas gimė iš tos moters, civilinės būklės aktų registre esantis įrašas gali būti nuginčijamas teisme, nustatyta tvarka atlikus genetinį testą.
Taigi, tam, kad Juškaitė būtų pripažinta vaiko mama, turėjo būti nuginčyta jos sugyventinės Birutės Sabatauskaitės motinystė. To tikrai nebuvo. Tai apie ką yra teismo nutartis?
Mano hipotezė šiuo klausimu yra tokia. Tikėtina, kad J. Juškaitė kreipėsi į Civiinį teismą dėl teisės atstovauti vaiką, kurį ji augina su savo sugyventine B. Sabatauskaite. Tai patvirtina faktas, kad viešojoje erdveje ši pora nuolat skundėsi, jog J. Juškaitė negali atstovauti vaiko ligoninėje, darželyje ir kitur.
Ieškinį ji grindė LR CK 3.22 str. 2 dalimi, kuris numato, jog jei tam tikriems veiksmams atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas.
motinystė pagal Civilinį Kodeksą yra nustatoma pagal biologinį kriterijų, t.y. į civilinės būklės aktų registrą kaip mama yra įrašoma vaiką pagimdžiusi moteris.
Ir teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ėmė ir pagal analogiją pritaikė šiame straipsnyje įtvirtintą mechanizmą šios poros situacijai.
Kaip teisininkui kyla klausimas, ar taisyklė, kuri yra taikytina sutuoktiniams, gali būti taikoma ne santuokoje gyvenantiems asmenims? Juo labiau, kad šios taisyklės egzistavimą lemia objektyvios aplinkybės: CK nustato, jog sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios, t.y. teises, kurias turi vienas, turi ir kitas.
Taip pat įstatymas leidžia vieną sutuoktinį įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Tačiau gali egzistuoti objektyvios aplinkybės, kai tokio įgaliojimo sutuoktinis kitam duoti negali (pvz. tėvas dirba užsienyje ar yra įkalinimo įstaigoje)
Taigi, teismas, įsitikinęs, kad sutuoktinio sutikimo gauti tikrai neįmanoma (nes B. Sabatauskaitė nėra J. Juškaitės sutuoktinė, o ji tokia negali būti dėl objektyvių priežasčių – nes Lietuvoje nėra įteisinta vienos lyties asmenų santuoka) ir nustatęs, kad tokio leidimo davimas atitinka šeimos interesus, davė leidimą J. Juškaitei leidimą atlikti veiksmams, kuriuos ji ir mini publikacijoje (atstovauti vaiką institucijose).
Tačiau jei aš esu teisus, tai tokio teismo sprendimo niekaip negalima interpretuoti taip, kaip interpretuoja J. Juškaitė, t.y. teigti, kad teismas Lietuvoje įteisino dviejų mamų modelį.