Paskutinis „Marvel” serijos filmas „Amžinieji” („The Eternals”, 2021, rež. Chloė Zhao) yra išskirtinis kultūrinio imperializmo ir susireikšminimo pavyzdys. Jame vaizduojami „Marvel” superherojai Amžinieji, kurie istorijos bėgyje gelbsti žmoniją nuo siaubūnų Deviantų. Ieškant paralelių, krikščioniškoje tradicijoje šią funkciją atliko angelai, kovojantys su pragaro jėgomis.
Tačiau Marvel superherojai, kaip indikuoja ir jų vardai – Ajak, Sersi, Ikaris, Kingo, Sprite, Phastos, Makkari, Druig, – labiau panašūs į graikų dievus, kurie buvo nemirtingi, bet jiems buvo būdingos žmonių savybės bei silpnybės.
Dar daugiau, šie „Marvel” visatos superherojai priklauso ypatingai rasei (taip oficialiai nurodoma, ne aš sugalvojau), kurią sudarantys asmenys, jei pasižiūrėjus iš arčiau, reprezentuoja skirtingus šiuolaikinės Vakarų visuomenės, kurią sociologai jau turbūt pakrikštijo įvairovės visuomene, atstovus.
Toks yra superherojus Phastas, kuris turi galią valios jėga manipuliuoti materiją (o ir prigimtį). „Marvel” komiksuose jis buvo baltasis herojus, o štai filme jis yra juodaodis, gyvenantis santuokoje su vyru ir kartu su juo auginantis vaiką.
Ankstesniuose „Marvel” serijos filmuose jau buvo „gėjiškų užuominų”, pavyzdžiui, „Keršytojai: Pabaiga”, kuriame užsimenama, jog einama į pasimatymą su vyru, ar Disnėjaus transliuotame „Loki” TV seriale. Dabar pirmą kartą kine, skirtame vaikams ir paaugliams, atsiranda personažas, kuris yra atvirai gėjus.
Dar daugiau, filme, kaip moteriškas personažas, pasirodo anksčiau vyru vaizduotas superherojus Sprite, kuris turi galią įsikūnyti bet kokiu vyro ar moters pavidalu. Jis reprezentuoja transgender kultūrą, siekiančią išeiti iš binarinio suvokimo apie lytį ir jos raiškos ribų. Filme, apibūdindamas save, jis naudoja moteriškus įvardžius, bet yra linkęs reikštis vyrišku būdu. Gender ideologijoje tai vadinama išėjimu už biologinės lyties ribų (šiuo atveju, transvyriškumu).
Taigi, filmas „Amžinieji” jau atvirai išreiškia Vakarų Europai būdingą tapatybių politiką, ir labai sąmoningai, nors ir užslėpta forma, angažuojasi kultūrinei kovai su „priešiška” kultūra. Tai akivaizdu iš jų priešininkų, tų, nuo kurių jie siekia apsaugoti žmones, apibūdinimo.
Deviantai yra siaubūnai, invazinė rūšis, kuri naikina žmones ir jų civilizaciją. Jų pavadinimas yra ne be užslėptos ironijos: „deviant” anglų kalbos žodis lietuvių kalba reiškia tiek nukrypimą nuo įprastų ar priimtinų socialinio ar seksualinio elgesio standartų, tiek žudikus, iškrypėlius, kurių veiksmai išeina iš žmogaus supratimo ribų”.
Suprask, tradiciniai lyčių vaidmenys ir prigimtį atitinkanti lyties raiška yra už normalumo ribų. Taip kinematografijos priemonėmis yra steigiamas naujasis normalumas.
Kad filmas yra kultūrinių karų įrankis, rodo tokia detalė: jei anksčiau Deviantai naikino žmones, tai šiame filme jų tikslas – sunaikinti Amžinuosius. Kur čia neprisiminsi neomarksitinės paradigmos, kuri klasių kovą perkėlė į kitą – lyties lygmenį.
Akivaizdu, kad filme, pasinaudojant meninėmis priemonėmis, siekiama pasąmonės lygmenyje programuoti pasibjaurėjimą tradicinės šeimos ir lyties šalininkais. Panašiai kaip LR Seimo narys A. Navickas spaudos konferencijoje pavadino tradicinę šeimą smurto prieš moterį židiniu, taip šiame filme duodama suprasti, kad prigimtinius ryšius pripažįstantys asmenys yra žmonių bendruomenei pavojingi ir jai svetimi padarai.
Su šiuo filmu Holivudas žengia į naują jo paties skelbiamos naujosios pagonybės ir naujosios moralės etapą, kurį išreiškia transhumanistinis supratimas apie žmogų ir genderistinė pasaulėžiūra. Taip galutinai atsisveikinama nuo superherojų tradicijos pradininko – Supermeno figūros – pasaulėžiūrinio ir moralinio turinio.
Priminsiu, kad Supermeno figūra atėjo į komiksus iš biblinio Samsono personažo, kine buvo įkrikščioninta, išvedant paralelę tarp jo ir Kristaus. Supermenas amerikiečiams yra moralinis herojus, lemiantis ištisos kartos pasirinkimus, todėl genderistams taikinys per excellence.
Kodėl, paaiškina toks pavyzdys. Kartą per radiją girdėjau apie JAV atliktą eksperimentą. Patalpoje buvo pastatyti du stalai: ant vieno padėta saldumynų, o ant kito obuolių. Vaikai galėjo paimti arba saldainį, arba obuolį. Tik ketvirtis tiriamųjų pasirinko obuolį. Tyrėjai susimąstė: kaip pagerinti rezultatus? Priešais stalus jie pastatė kartoninę Supermeno figūrą, o prie jos užrašą: „Ką rinktųsi Supermenas?“ Vaikų, kurie pasirinko obuolį, buvo jau daugiau negu pusė.
Įspūdingais vizualiniais kadrais praturtintas filmas (buvo daug filmuojama gamtoj, visame pasaulyje) siužeto prasme kartais balansuoja ant banalumo ribos. Pavyzdžiui, scenoje, kurioje vaizduojama kaip Kortesas apiplėšia actekų imperijos sostinę, vieną iš superherojų, Theną (Atėnės prototipas), kuri filme vaizduojama kaip baltoji ir blondinė, apima baltojo žmogaus pykčio priepuolis. Ją bando nuraminti kita superherojė, sakydama, kad „ją supranta, nes ji turbūt gavo mažai meilės”. Būtų juokinga, nei nebūtų graudu.
Filmas „Amžinieji” yra apraiška to, ką popiežius Pranciškus pavadino ideologine kolonizacija, kuri, savo konceptu, yra velniškai imli, nes išnaudoja prigimtinę žmogaus charakteristiką, vaizduotę, apversdama aukštyn kojomis gera ir bloga, sukeisdama vietomis tuos, kurie tradiciškai kovoja už gėrį su tais, kurie paprastai kovoja už blogį.
Šios kolonizacijos pirmuosius ženklus jau mačiau labai tarp vaikų populiariame filme „Ledo istorija” (“Frozen”, 2013), bet tada daug mano pažįstamų atsisakė tuo patikėti. Dabar tai matyti aiškiai. Liūdna, bet atėjo laikas saugoti nuo superherojų vaikus.
Pabaigai tenka pastebėti, kad „Marvel” kompanija neturi savo distribucijos tinklo, ir pagal sutartį naudojasi Disnėjaus kompanijos pastangomis. Taigi, šiuo atveju turime tylų Disnėjaus kompanijos, kuri kurį laiką priešinosi LGBTQ personažo atsiradimui ekrane, pritarimą. Rožinė spauda švenčia pergalę. Pasiskaitykite.
