Pagal LR Švietimo įstatymą mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir bendruomenė, kurios nariai vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų (2 d. 13 p.), be to, gera mokykla supranta, jog norint sėkmingai įgyvendinti ugdymo procesą yra reikalingas tėvų prisidėjimas ir bendradarbiavimas su jais (Geros mokyklos koncepcija). Realybė duoda tėvams galimybę daryti aktyvų poveikį GĮP įgyvendinimui, net jei programoje tai nėra tiesiogiai numatyta. Todėl:
Neskubėkite dėl šios programos pyktis su mokyklos, kurią lanko jūsų vaikas, administracija. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokytojai skeptiškai žiūri į tokio dalyko įvedimą į programą. Pedagogų nuomone gyvenimo įgūdžių pamokos tėra dar vienas papildomas nereikalingas krūvis mokiniams. Jie taip pat supranta šios programos ribotumus ir rizikas („Gyvenimo įgūdžiai formuojami ne klasės aplinkoje, bet šeimoje, bendraujant su pažįstamais, tam tikruose santykiuose. Kai tai persikelia į klasę, virsta dažniau patyčių ar pašaipų, ar dar papildomų problemų susikūrimu, kurių nereikėtų.”) [1]
Pasiūlykite mokyklos administracijai GĮP programos įgyvendinimą (kas dėstys, koks bus pamokų planas ir pan.) aptarti mokyklos taryboje,mokyklos bendruomenės sutarimą fiksuojant mokyklos tarybos tvirtiname ugdymo plane.
Programos įgyvendinimą lemia labiau lems ne jos turinys, o mokytojas. Geras mokytojas sugebės išdėstyti ir blogą programą, blogas mokytojas sugadins net ir gerą. Ideologiškai angažuotas mokytojas sugebės net į iš pažiūros vertybiškai neutralaus dalyko turinį įdėti ideologinių žinučių. Todėl sužinokite, koks mokytojas jūsų vaikui dėstys GĮP. Mokyklos administracija privalo jums šią informaciją suteikti.
Išsiaiškinkite, kokia yra jo specializacija. Gyvenimo įgūdžių mokytojų kaip tokių nėra. Programą dėstys kitų dalykų mokytojai, įgiję papildomą kompetenciją. Ją, priklausomai nuo mokyklos personalo sudėties, mokytojams tenkančio krūvio, etatų paskirstymo, dėstys tikybos ar etikos, biologijos ar kito dalyko mokytojas, jau dėstantis mokykloje. Tikėtina (nors tai ne konstanta) kad biologijos mokytojas į lytiškumo ugdymą bus linkęs žiūrėti siauriau, o etikos ar tikybos – turės platesnį akiratį, matys ir dvasinį žmogaus lytiškumo pradmenį.
Jei nerimaujate, susitikite ir pasikalbėkite su mokytoju. Išsiaiškinkite jo pasaulėžiūrines nuostatas, (ypatingai lytiškumo ugdymo srityje). Išreikškite savo požiūrį į programos turinį, išsakykite ko tikitės iš mokytojo.
Jei mokykla dar neturi GĮP mokytojo, ar pasiūlykite jai specialistą, kurio pasaulėžiūra lytiškumo ugdymo klausimais atitinka jūsų šeimos, bendruomenės nuostatas.
Dalyko mokytojas turi parengti ilgalaikį planą kiekvienai klasei, kurį tvirtina mokyklos direktorius. Prieš prasidedant mokslo metams, ar jiems jau prasidėjus, paprašykite dalyko mokytojo, kad jus supažindintų su ilgalaikiu planu, jame numatytomis pamokų temomis ir jų turiniu.
Švietimo portale www.emokykla.lt yra pateikiami GĮP ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai, iš kurių jau dabar galite susidaryti vaizdą apie GĮP turinį konkrečioje klasėje. Bendrieji ugdymo planai suteikia mokytojui pakankamai pakankamai manevro laisvės planuojant ugdymo turinio įgyvendinimą (pvz., „pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus” ar „Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius”).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująsias BUP, 70 proc. Dalyko sudaro privalomas turinys, o 30 proc. dalyko mokytojas renkasi pats. Taip yra ir su GĮP. Todėl drįskite pasiūlyti dalyko mokytojui jums svarbias ir jūsų vaikui aktualias temas, kurių nėra GĮP privalomoje dalyje (pvz. apie psichologinius lyčių skirtumus ir jų įtaką komunikacijai, pornografinė priklausomybė ir pan.). Išreikškite abejonę ir argumentuotą kritiką dėl mokytojo siūlomo pasirenkamo turinio.
Išreikškite abejonę ir argumentuotą kritiką dėl mokytojo siūlomo pasirenkamo turinio.
Išsiaiškinkite, kokia metodinę medžiagą mokytojas naudos. Pasiūlykite savo šaltinius (pvz., prigimtinei šeimai yra draugiška https://atvirigyvenimui.lt/ pateikta metodinė medžiaga, skirta, vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimas ir rizikingos lytinės elgsenos prevencijai, portale https://www.vaikasinternete.lt/ galite rasti medžiagos skaitmeninės kompetencijos ugdymui, priklausomybės nuo interneto ir kitų elgesio priklausomybių prevencijai (ypač jos dalis, skirta pornografinės priklausomybės prevencijai), programa „Reali svajonė: pokalbiai apie draugystę ir meilę”)
Tik kraštutiniu atveju, kai tampa akivaizdu, jog mokyklos administracija nebendradarbiauja su tėvais (t. y. atsisako suteikti informaciją apie tai, kas dėstys GĮP, nesudaro galimybės pasikalbėti su dalyko mokytoju, supažindinti su ilgalaikio ugdymo planais, atsižvelgti į jūsų pasiūlymus dėl GĮP turinio ir jos įgyvendinimo) ar paaiškėja, kad GĮP ugdantis mokytojas propaguoja ir/ar ketina skleisti jums nepriimtiną lytiškumo sampratą, kuri prieštarauja jūsų įsitikinimais, pasinaudokite savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 d.) bei parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str.).[2]
Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima: a) Žinomos religijos mokymą (Campbell ir Cosans prieš JK ) b) tam tikrą pažiūrų sistemą (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996): „Terminas „įsitikinimai“ nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“. Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą“. Todėl būkite pasirengę mokyklos administracijai paaiškinti, kaip jūsų pageidavimas ne kaprizas, o siekis nuosekliai ugdyti jūsų vaiką pagal tam tikrą pažiūrų sistemą (pvz. krikščionybė laikosi nuostatos, kad šeima yra kuriama tarp vyro ir moters, katalikybė laikosi nuostatos, kad dirbtinės šeimos planavimo priemonės (barjerinė ar hormoninė kontracepcija yra negalimos).
Jei jums reikalinga švietimo ekspertų pagalba, kreipkitės į Rengimo šeimai asociaciją (rengimas.seimai@gmail.com), kuri atlieka GĮP įgyvendinimo stebėseną. Siekdama užtikrinti tėvų interesus, Rengimo šeimai asociacija parengė algoritmą, skirtą informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama SLURŠ programa, ir padėti jiems kontroliuoti šį procesą. Greitu laiku bus parengtas algoritmas skirtas GĮP įgyvendinimui.
Praneškite Rengimo šeimai asociacijai apie jūsų nuomone padarytus tėvų teisių pažeidimus. Jūsų suteiktos informacijos pagrindu ketiname parengti švietimo įstaigų žemėlapį palankumo tėvų teisių užtikrinimo požiūriu.
[1]Toks dalykas lyg ir buvo anksčiau. Praktika rodo, jog neįmanoma formuoti gyvenimo įgūdžių kaip dalyko. Mokykla ir taip ruošia gyvenimui. Apskritai, paruošimas gyvenimui yra labai plati sąvoka. Tuos dalykus išskirti ir mokyti vienoje pamokoje sudėtinga, nes tam tikrų įgūdžių ugdymas vyksta tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek kiekvienoje pamokoje atskirai. Tokie dalykai formuojami būtinai šeimoje, bendraujant su pažįstamais, tam tikruose santykiuose. Kai tai persikelia į klasę, virsta dažniau patyčių ar pašaipų, ar dar papildomų problemų susikūrimu, kurių nereikėtų.
[2]Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11 (1952), 2 str. Teisė į mokslą: „Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.”
