Dėl Briuselio ir Berlyno pastangų nuteikinėti lenkus prieš ES, „Polexit” tema nebėra tabu, rašo Rafał Woś portale Interia.pl.
Dabar neliko abejonių, kad Lenkijai priklausantys pinigai iš ES ekonomikos atkūrimo fondo Varšuvą pasieks ne anksčiau kaip po 2023 m. parlamento rinkimų. Šis dramatiškas žingsnis yra grynai politinis Briuselio ir Berlyno sprendimas, priimtas siekiant atkeršyti nepaklusniems lenkams.
Dabar žiniasklaidoje nutekėjo informacija, kad bus įšaldytos ir likusios Lenkijai priklausančios ES lėšos. Tai nieko nestebina, nes ES vadovybė atsisakė bet kokių nešališkumo pretenzijų. Logiška, kad Briuselis prieš nekenčiamą konservatyviąją PiS vyriausybę iškelia visus turimus ginklus.
Tikslas – priversti lenkus balsuoti teisingai ir pasirinkti teisingą vyriausybę. Tai yra kišimasis į valstybės narės vidaus ir suverenius reikalus, kuris mažai ką turi bendro su demokratija.
Tai neatitinka ES sutarčių ir pamatinių principų dvasios. Tokių principų, kaip subsidiarumas ir lygių bei suverenių valstybių narių Europa – savanoriška sąjunga, kuri sutelkia, o ne atima suverenitetą. Atrodo, kad dabar ES siekia palaužti maištaujančias provincijas ir priversti jas pripažinti centrinę sprendimų priėmimo valdžią.
Tikslas – priversti lenkus balsuoti teisingai ir pasirinkti teisingą vyriausybę
Tai jau ne pirmas kartas, kai taip nutinka. Tas pats 2015 m. buvo padaryta su „Syriza” vyriausybe Graikijoje. Ji buvo priversta priimti Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos centrinio banko trejeto primestą politiką. Demokratinis mandatas buvo panaikintas vardan demokratijos. Visa tai būtų juokinga, jei nebūtų taip rimta.
Europos institucijos taip pat taip pasielgė su Italija, keisdamos vyriausybes į tas, kurios laikėsi jų nurodymų. Spaudimas taip pat buvo daromas Airijai, Portugalijai ir Ispanijai. Dabar atėjo eilė Lenkijai ir Vengrijai.
ES institucijos yra pasiryžusios vengti bet kokių pokyčių savo veikloje. Ji nepasimokė nei iš 2008 m. finansų krizės, nei iš euro krizės, nei iš „Brexit”, nei iš visiško savo energetikos politikos žlugimo dėl karo Ukrainoje. Jie nepritaria raginimams imtis reformų, dėl kurių jiems tektų dalytis valdžia. Kilus tokiam iššūkiui, jie reaguoja aštriai, vadindami oponentus ekstremistais ir antieuropiečiais, kuriuos reikia sustabdyti.
ES elitas,suprask, visada teisus ir niekada dėl nieko nekaltas.
Negalime atmesti galimybės, kad jiems pavyks palaužti Lenkiją taip pat, kaip jie palaužė Atėnus ir Romą. Tačiau jei jiems tai pavyks, tai neliks be pasekmių.
Polexit gali tapti savaime išsipildančia pranašyste, kai žmonės galutinai nusiteiks prieš ES arba kai ES grietinėlė veiksmingai išstums Lenkiją iš ES. Pagrindas tam ruošiamas mūsų akyse.
