Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės trečiadienį sutarė pradėti rengti naują tarptautinį susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią ateities pandemijoms ir veiksmingai su jomis kovoti.
Ekonominė suirutė ir milijonai per koronaviruso krizę prarastų gyvybių išprovokavo raginimus parengti naujas tarptautines gynybos priemones, kurių pakaktų ateityje užkirsti kelią panašioms negandoms.
Per specialų susitikimą Ženevoje 194 PSO valstybės narės vienbalsiai priėmė rezoliuciją pradėti derybų procesą dėl naujo tarptautinio instrumento, skirto pandemijų prevencijai, pasirengimui ir reagavimui į jas.
Galutinis proceso rezultatas bus pristatytas PSO narėms 2024 metais.
„Šio sprendimo priėmimas – priežastis džiugesiui ir vilčiai, kurioms mums visiems reikia“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas), baigdamas trijų dienų susitikimą.
„Žinoma, priešaky dar laukia ilgas kelias. Esama nuomonių skirtumų, koks galėtų ar turėtų būti naujasis susitarimas. Tačiau įrodėte vieni kitiems ir visam pasauliui, kad galima išspręsti nesutarimus ir rasti bendrą sutarimą“, – sakė jis.
„Užbaikite šią pandemiją“
Pasaulio sveikatos asamblėjos – sprendimus priimančios PSO institucijos, sudarytos iš visų 194 narių atstovų – tris dienas trukusi sesija buvo istorinė, siekiant užtikrinti tarptautinį atsaką kilus naujai pandemijai.
Ji buvo surengta pasauliui jau beveik dvejus metus išgyvenant COVID-19 pandemiją ir susidūrus su nauja nerimą keliančia pandemininio koronaviruso omikron atmaina, kuri, pasak PSO, kelia „labai didelį“ pavojų pasauliui.
„Turiu vieną paprastą prašymą visoms valstybėms narėms: užbaikite šią pandemiją“, – Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas sakė baigiamojoje kalboje.
„Vos per vieną praėjusią savaitę šis virusas parodė, kad jis paprasčiausiai neišnyks. Kiek dar gyvybių ir pragyvenimo šaltinių jis pasiglemš, priklauso nuo mūsų pačių, – kalbėjo PSO vadovas. – Pandemijos užbaigimas priklauso ne nuo atsitiktinumo, o nuo pasirinkimo.“
Šalys susitarė įsteigti tarpvyriausybinį derybų organą, kuris „rengtų ir derėtųsi dėl PSO konvencijos, susitarimo ar kito tarptautinio instrumento dėl pandemijų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo“ į jas.
Mums reikia pokyčių pasaulio sveikatos architektūroje, kad tarptautinė bendruomenė ateityje galėtų bendrai, veiksmingai ir nedelsiant reaguoti į pandemijas
Šios institucijos pirmasis susitikimas turi įvykti ne vėliau nei kitų metų kovo 1 dieną. Jame turėtų būti išrinkti du jos pirmininkai ir keturi vicepirmininkai.
Ataskaita apie pasiektą pažangą bus pristatyta kasmetiniame Pasaulio sveikatos asamblėjos susirinkime 2023 metais, o 2024-aisiais asamblėjai bus pateiktas svarstyti galutinis rezultatas.
Nesutarimų išlieka
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas leido suprasti, kad, nepaisant trečiadienį pasiekto susitarimo, tarp šalių lieka nesutarimų, kiek jos yra pasirengusios prisiimti įsipareigojimų dėl tokių dalykų kaip teisingas vakcinų paskirstymas, dalinimasis moksline informacija, finansavimas, priežiūros struktūros ir įgaliojimai tiriant protrūkius.
Ypač abejingos naujam susitarimui atrodo Jungtinės Valstijos.
Kinija, kur buvo nustatyti pirmieji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, išreiškė norą derėtis dėl susitarimo, nenurodydama, ar jis turėtų būti teisiškai įpareigojantis. Pekinas pridūrė, kad procesas turėtų vengti „stigmatizavimo“.
Savo pareiškime Vašingtonas teigė norintis „sustiprinti tarptautinę teisinę bazę“, kad „pasaulinė sveikatos sistema taptų stipresnė ir geriau reaguojanti“.
Europos Sąjunga, kur kas palankiau vertinanti šią sutartį, trečiadienį sakė, kad šis sprendimas pateks į istoriją.
„Mums reikia pokyčių pasaulio sveikatos architektūroje, kad tarptautinė bendruomenė ateityje galėtų bendrai, veiksmingai ir nedelsiant reaguoti į pandemijas“, – sakoma ES ambasadorės Ženevoje Lotte Knudsen (Lotės Knudsen) pareiškime.
„Pasaulio sveikatos asamblėjos šiandien priimtas sprendimas pateks į istoriją. To reikalauja pati situacija ir mūsų piliečiai: privalome stiprinti pandemijų prevenciją, pasiruošimą ir atsaką į jas, jei nenorime atsidurti panašioje padėtyje ateityje“, – nurodoma jame.
Jungtinės Karalystės ambasadorius Simonas Manley (Saimonas Manlis) sakė, kad negali būti „geresnio atsako“ į omikron atmainos atsiradimą nei teisinės basės, apibrėžiančios kolektyvinį atsaką į pandemijas, sutvirtinimas.
Priimtoje rezoliucijoje šalys narės pripažino būtinybę užtikrinti „medicininių atsakomųjų priemonių, tokių kaip vakcinos, gydymas ir diagnostika, kūrimą ir platinimą bei netrukdomą, savalaikę ir vienodą prieigą prie jų“.
PSO generalinio direktoriaus padėjėjas pasirengimo ekstremalioms situacijoms klausimais Jaouadas Mahjouras (Džavadas Mahdžuras) sakė, kad šis sprendimas rodo tvirtą ryžtą „užtikrinti, kad tokios krizės kaip ši daugiau nepasikartotų“.
