Priežasčių, kodėl vieni merai laimėjo jau pirmame ture, o kiti ne, man atrodo kelios.
Pirmoji ir svarbiausia: kandidatų (dabar jau išrinktų merų) vitalinė galia.
Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų pirmame ture laimėjo tam tikra prasme labai vitalūs, net „agresyvūs”, merai. Tie, kurių rankose iškelti galios ir veiklumo skeptrai – galios ir atsakomybės. Bet ne paikos galios. Jais intuityviai norisi pasitikėti.
Šiais nesaugiais laikais (o nesaugumas tik įsibėgėja – COVID-19, karas ir toliau nežinia kas) norisi šlietis prie tvirto, žinančio ką šneka, gebančio atsiliepti ir pasiekti, nors ir kiek „pabalduko”. Pažiūrėkime į Druskininkus, Kauną, Jonavą, Kazlų Rūdą. Kiek santūresni laikysena, bet ne tvirtumu merai Plungėje, Kauno rajone, Naujojoje Akmenėje.
Atsimenu vieną apokaliptinį filmą, kuriame iš miesto į šalies regioną traukėsi šeima. Tarp besitraukiančiųjų buvo ir suaugusi dukra su draugu. Tačiau iškilus didelei grėsmei jos draugui negebėjus jos apginti – palaipsniui ji pasirinko kartu keliavusį tvirtą jų grupelės pakeleivį. Natūraliai.
Tad tai kas vyksta su merais – jau kažkur matyta.
Priklausomybė „korporacijoms”, kitaip tariant partijoms
Šiuo požiūriu engtoms partijoms sunkiau (pvz. LVŽS). Lengviau toms, kurios jau pasėdėjo ant „atsarginių suolelio” (LSDP).
Sunkiausia daliai gerų kandidatų, kurie yra nekorporatyvūs. Jiems dar reikės pakovoti. Šiems „nekorporatyviems” kandidatams tenka kliautis nudirbtais darbais, taktu, ypatinga charizma. Tarp jų yra dorų ir nuoseklių žmonių. Ir tikiuosi jiems pasiseks antrajame rinkimų rate.
tai kas vyksta su merais – jau kažkur matyta.
Nusivylimai, kurie ištinka kai mes kartais būname labai nenuoseklūs ir netikslūs.
Pavyzdžiui, klaidingai įvardiname dalykus. Kažką vadiname tuo kuo jis nėra. Na, kad ir Kauno pavyzdys (jį sostinės intelektualai jau vadina „krabogradu“ – klasikinės patyčios iš antrojo miesto).
Daug rašoma apie Kauno fenomeną. Laikomą konservatorių sostine. Ir čia įvyksta loginė klaida. Tai ne konservatorių sostinė, tai konservatyvizmo bastionas. Va, o sostinė Vilnius – puikiai pateisina liberaliausio šalies miesto vardą ir jame laimi būtent agresyviu liberalumu alsuojanti partija (prisistatanti apgaulingu pavadinimu „konservatoriai“).
Štai kodėl Kaune pirmu mostu dėsningai laimi kandidatas nieko bendra neturintis su liberaliais veikėjais save vadinančiais konservatoriais. Savo pasisakymais jis kokius dešimt kartų didesnis konservatorius už tuos, kurie jais dedasi.
Atkreipkite kiek jis turi sąskaitų su jį, beveik visą kadenciją, nekonstruktyviai, agresyviai, nesirenkant priemonių, puolusiais žiniasklaidos atstovais. Neabejoju, kad sąskaitas jis pateiks, o žmonėms dėl to dar labiau patiks. Juk tokie veikėjai mažų mažiausiai bent truputį primena mačo.
