Diskriminacijos ir netolerancijos aukomis gali tapti ne vien mažumos, bet ir vadinamosios daugumos atstovai; prieš krikščionis nukreipti nusikaltimai nebėra retenybė, savo pastabose Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarybos (ESBO) nuolatinės tarybos susitikime pažymėjo kun. Janusz Urbanczyk, Šventojo Sosto paskirtas stebėtojas.
Pasak jo, Šventasis Sostas sveikina ir vertina trijų ESBO pirmininko delegatų kovai su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, netolerancija ir diskriminacija prieš musulmonus, krikščionis ir kitų religijų išpažinėjus paskyrimą, vykdant ESBO įsipareigojimą. Valstybės narės pripažįsta, kad tai yra bendro saugumo dalis.
Deja, įvairūs rodikliai liudija, kad daugėja antisemitizmu ir nusistatymu prieš krikščionis, musulmonus, kitų religijų išpažinėjus motyvuotos netolerancijos ir diskriminacijos. Šventojo Sosto stebėtojas citavo vieną 2020 metų ESBO ataskaitą, kurioje konstatuojama, jog „antikrikščioniški nusikaltimai nebėra retas reiškinys“.
Netolerancijos ir diskriminacijos prieš musulmonus, krikščionis ir kitų religijų išpažinėjus atvejai turėtų būti sprendžiami be išankstinių nusistatymų ir be hierarchinės atrankos. Svarbu atsiminti, kaip pabrėžta ir ESBO valstybių narių ministrų pareiškime, jog neapykantos nusikaltimų aukos gali priklausyti ir mažumų, ir daugumos bendruomenėms.
Pernelyg dažnai „mažumų“ terminas yra naudojamas kaip „aukų“ sinonimas, tarsi aukos gali priklausyti tik mažumų bendruomenėms.
Pernelyg dažnai „mažumų“ terminas yra naudojamas kaip „aukų“ sinonimas.
Šventojo Sosto delegacija apgailestauja, kad dėl šios klaidinančios nuostatos dėmesys kreipiamas į atakas prieš krikščionis ten, kur jie mažuma, nors ESBO (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro surinkti duomenys rodo, kad krikščionys dažnai tampa neapykantos aukomis ir ten, kur sudaro daugumą. Šventasis Sostas labai nerimauja dėl didėjančio išpuolių prieš sinagogas, bažnyčias, mečetes, kapines, kitas religines vietas skaičiaus.
„Šventasis Sostas ypatingai susirūpinęs dėl didėjančios netolerancijos ir diskriminacijos tų žmonių atžvilgiu, kurie nori elgtis ir gyventi pagal sąžinės nurodymus, įkvėptus religinių įsitikinimų“, – sakė kun. J. Urbanczyk, pažymėjęs, jog nuo diskriminacijos nėra apsaugoti nei Vienos, kurioje įsikūrusi ESBO būstinė, vakaruose, nei rytuose gyvenantys krikščionys, kitų religinių bendruomenių nariai.
Netolerancija ir diskriminacija jų atžvilgiu yra maitinama neigiamų stereotipų apie religinius įsitikinimus ir nuostatos, jog tikėjimui sekuliarioje visuomenėje nėra vietos, nors religijos gali būti teigiamas ir stabilizuojantis veiksnys mūsų demokratijoms. Dar kartą reikia pabrėžti, kad tolerancijos ir nediskriminavimo nuostata negali būti atskirta nuo religijos ir įsitikinimų laisvės, kaip pabrėžia žmogaus teisių nedalomumo ir priklausomybės viena nuo kitos principas.
