Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.
Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.
Ruklos, kur Pabėgėlių centras veikia 25 metus, seniūnė apgailestauja, kad vietos verslas – maitinimo, medienos apdirbimo – sutinka pabėgėlius įdarbinti, tačiau norėtų tai padaryti greičiau – esą dabar procesas per ilgas.
Verslininkai norėtų, kad leidimus dirbti pabėgėliai gautų greičiau
Ruklos seniūnė Vilma Akvilė Karoblienė BNS teigė, kad miestelio verslininkai ieško norinčių dirbti pabėgėlių, bet ne visada pasiseka jų rasti.
„Yra ir pasiūla, ir paklausa. Nemažai įsidarbintų tų žmonių. Vietos verslininkai prašo (darbo jėgos – BNS), bet jiems (pabėgėliams – BNS) nesuteikiami darbo leidimai“, – BNS teigė ji.
„Viena maisto apdirbimo įmonė ieškojo žmogaus kepti įvairiausius kepinius. Buvo norinčių dirbti. (…) Žinau, kad ir Jonavoje, ir pas mus kelios įmonės, daugiausia susijusios su maisto gamyba, ieškojo. Įdarbintų, turi pakankamai darbo. Jie suinteresuoti, kad būtų pastoviam darbui žmonės, o ne laikinam darbui“, – pridūrė seniūnė.
Registruotis Užimtumo tarnyboje pabėgėliai gali ne iškart. Kol priimamas sprendimas dėl papildomos apsaugos arba pabėgėlio statuso suteikimo, paprastai užtrunka apie pusmetį. Gavę leidimus nuolat ar laikinai gyventi, į darbo rinką jie paprastai integruojasi irgi per pusmetį nuo registracijos Užimtumo tarnyboje.
„Kol prieglobsčio prašytojas laukia sprendimo ir dokumento (leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje), tol jis įsidarbinti negali, nebent turi specialų Migracijos tarnybos pažymėjimą, kuris patvirtina prieglobsčio prašytojo teisę dirbti laikinai“, – BNS sakė tarnybos Jonavos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad šie užsieniečiai, skirtingai negu jau turintys leidimus gyventi Lietuvoje, negali kreiptis į tarnybą ir dalyvauti užimtumo rėmimo priemonėse.
K. Kašauskienė sutinka, kad pabėgėliai gali įsidarbinti ir be registracijos tarnyboje – kai jie patys ir greitai susiranda darbą, o darbdaviui nereikia, kad valstybė adengtų dalį jo įdarbinimo kaštų. Bet, pasak jos, tai būna retai.
„Registruotis neatvyksta tie, kuriems tuo metu Užimtumo tarnybos paslaugų nereikia, pavyzdžiui, mamoms, auginančioms mažamečius vaikus. Buvo ir tokių atvejų, kai asmuo gavęs dokumentus iš karto išvyko iš Lietuvos be registracijos Užimtumo tarnyboje“ – pasakojo tarnybos atstovė.
K. Kašauskienė neslepia, kad anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų.
„Dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, susitinka pokalbiui dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas“, – aiškino K. Kašauskienė.
Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje direktorė Beatričė Bernotienė BNS informavo, kad pabėgėliams skiriama apie 90 eurų pašalpa: „Jie už šiuos pinigėlius turi prasimaitinti.“
B. Bernotienės teigimu, pabėgėliai, kurie gauna leidimus gyventi Lietuvoje, Rukloje paprastai neužsibūna, išvyksta į kitas savivaldybes ir ten ieško darbo.
Negali išsinuomoti būsto
Be kit ko, K. Kašauskienė pastebėjo, kad pabėgėlių įsidarbinimą kartais pristabdo tai, kad jie neranda išsinuomoti būsto ten, kur dirba.
„Buvo atvejis, kai žmogus pradėjo dirbti Jonavos mieste gyvendamas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Tuo laikotarpiu vyko būsto paieška Jonavoje, tačiau rasti tinkamą butą už prieinamą kainą nepavyko. Butas surastas Vilniaus mieste, jam teko palikti darbą ir persikelti į Vilnių“, – pasakojo K. Kašauskienė.
Ji pabrėžė, kad būsto problema yra ne tik Jonavoje, bet visoje Lietuvoje, nes mažesnių miestų žmonės nenori įsileisti pabėgėlių: „Todėl dažniau jie iš karto vyksta į Vilnių ar Kauną, kur didesnės galimybės susirasti kur gyventi.“
Tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo, vairuotojo mokymus. Daug Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją, o ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais, moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis.
Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą, tuo metu moterims sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse.
K. Kašauskienė pabrėžia, kad prie kultūrinių skirtumų prisitaikyti tenka ne tik pabėgėliams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms.
Pasak jos, darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokius darbus, kuriuos Lietuvoje paprastai dirba moterys, pavyzdžiui – siuvėjais.
Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, kartais pabėgėliai patys tampa darbdaviais: pavyzdžiui, baldų surinkėju įsidarbinęs siras vėliau įkūrė savo įmonę ir baldus gamina pats, o ukrainietis nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Dabar jis tokiai įmonei vadovauja.
Persikvalifikuoti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie susikalba rusiškai.
Užimtumo tarnyboje – beveik 140 pabėgėlių
Užimtumo tarnyboje dabar registruoti 139 Lietuvoje prieglobstį gavę žmonės: 97 – Vilniuje, 41 – Kaune, vienas – Klaipėdoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais į tarnybą su prašymais pagelbėti ieškant darbo kreipėsi beveik 240 migrantų, o vien pirmąjį šių metų pusmetį – 31.
124 pabėgėliai įsidarbino su Užimtumo tarnybos pagalba arba naudojosi jos priemonėmis.
Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 metais, kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016–2017 metais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.
Migracijos departamento duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą gavo 57 žmonės.
