Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.
„Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.
Anot jos, vadinamasis solidarumo mokestis išlygintų disbalansą, dėl kurio palūkanos už indėlius bankuose auga lėčiau nei už paskolas.
„Mūsų bankų sektorius yra ypač koncentruotas, sąlyginai maža konkurencija ir turime rezultatą, kad palūkanos už indėlius auga ženkliai lėčiau nei šuoliuojančios palūkanos už išduotas paskolas, kurios irgi yra susijusios su Euriboru. Lietuvos banko aktyvus darbas – analizuoja bankų sektorių, teikia siūlymus, sprendimus, kurie mažintų tuos disbalansus – tikrai yra sveikintinas“, – teigė I. Segalovičienė.
„Mūsų bankų sektorius yra ypač koncentruotas, sąlyginai maža konkurencija ir turime rezultatą, kad palūkanos už indėlius auga ženkliai lėčiau nei šuoliuojančios palūkanos
Ji teigiamai vertina ir Finansų ministerijos siūlymą iš solidarumo įnašo gautas lėšas būtų galima panaudoti valstybės tikslams, pavyzdžiui, gynybai.
„Ta paskirtis galbūt orientuoti į gynybai aktualių projektų finansavimą tikrai yra logiška, jis atspindėtų dabartinę situaciją ir tą solidarumo prasmę. Tokių solidarumo fondų kūrimas tikrai būtų prasmingas ir naudingas Lietuvai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5-3 kartus daugiau nei įprastai, todėl bus svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvedant solidarumo įnašą. Pasak G. Skaistės, papildomos valstybės pajamos galėtų būti skiriamos krašto apsaugai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku, o be „Revolut“ grupės reorganizavimo įtakos – 323,6 mln. eurų, arba 29,2 proc. daugiau, anksčiau skelbė Lietuvos bankas.
