Stebint įtampą dėl Rusijos telkiamų pajėgų Ukrainos pašonėje, Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pokalbyje su Bukarešto devintuko šalių vadovais užsiminė apie galimą JAV karinių pajėgumų regione stiprinimą.
Tai žurnalistams po ketvirtadienio vakare vykusio JAV prezidento pokalbio su devynių Europos valstybių prezidentais sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausia, išklausėme prezidento Bideno išklotinės apie jo pokalbį su Putinu, kuriame buvo keli elementai. Prezidentas Bidenas užtikrino, kad kalboje su prezidentu Putinu davė jam labai aiškiai suprasti, kad jei bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai – Ukrainoje, Rusijos lauks labai rimtos pasekmės. Pasekmės, kurias Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat koordinuos su Europos partneriais“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, buvo pasakyta „nieko apie jus be jūsų“, kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas Bidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp šių NATO narių, taip pat papildomi pajėgumai“, – teigė prezidento patarėja.
Jos teigimu, maždaug 45 minutes trukusiame pokalbyje J. Bidenas aiškiai nekonkretizavo, kur šie pajėgumai būtų dislokuojami.
„Specifiškai nebuvo įvardinta šalis. Tačiau galima suprasti, kad tai yra Rytiniame NATO flange“, – pabrėžė ji.
Bukarešto grupę, su kuria bendravo J. Bidenas, sudaro Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
Pasak patarėjos, susitikime kalbėjęs G. Nausėda tvirtino, kad Ukraina „dabar yra ta šalis, kurioje vyksta kova už demokratiją ir kad turime padaryti viską, kad padėtumėme Ukrainai“. Anot jos, prezidentas akcentavo Lietuvos teikiamą medicininę pagalbą, karinius mokymus.
„Tačiau, žinoma, kad mus neramina ta situacija, kuri dabar yra tarp Rusijos ir Baltarusijos, turint mintyje, kad karine prasme Baltarusija ir Rusija integruojamos vis giliau. Todėl turime viską padaryti, kad išvengtumėme tų blogų klaidų, kurias padarėme 2014 metais“, – sakė A. Skaisgirytė.
G. Nausėda prašo nuolatinio JAV karių buvimo
Anot jos, G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Vašingtono sutarties 5 straipsnis „negali būti niekaip kvestionuojamas“, o atgrasymo ir patikinimo priemonės „yra privalomos“.
„Kaip tokią priemonę jis matytų NATO sąjungininkų, šiuo atveju – ir Jungtinių Amerikos Valstijų nuolatinę bataliono rotaciją. Lietuva yra pasirengusi užtikrinti sąlygas tokio bataliono funkcionavimui“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėjos teigimu, G. Nausėda taip pat paprašė J. Bideno patikinimo, jog „nieko nebus tariamasi įvairiais formatais, tokiais kaip 1+4 susitinkant su Rusija“.
„Į šį nuogąstavimą prezidentas Bidenas vėliau atsakė, kad tikrai taip (…). Prezidentas Bidenas užtikrino, kad nieko nebus sprendžiama be mūsų, todėl jis ir norėjo pasikalbėti taip pat ir su Bukarešto devintuko šalimis. Mes manome, kad visada geriau kalbėtis NATO formate, t.y. kad visos šalys kalbasi kartu. Tačiau yra kaip yra“, – sakė ji.
„Užtikrinimas yra tas, kad jeigu yra poreikis – kalbame ir mažesniais formatais. Tačiau susitarimai yra mažesniais formatais nedaromi“, – pridūrė patarėja.
Raudonos linijos – nepriimtinos
Klausiama, ar buvo aptartas JAV ir Lietuvos bei kitų kaimynių požiūris į vadinamąsias Maskvos „raudonąsias linijas“ dėl galimos NATO plėtros į rytus stabdymo, A. Skaisgirytė tvirtino, kad G. Nausėda akcentavo tokių sąlygų nepriimtinumą Lietuvai.
„Mes labai aiškiai pasakėme, jog nepriimtinos jokios „raudonos linijos“ Ukrainos atžvilgiu, jog Ukraina turi teisę spręsti pati savo ateitį. O santykį su NATO – kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir Joe Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – tvirtino ji.
Plačiau pokalbio detales Prezidentūra žada pristatyti penktadienį.
Įtampa dėl šimtatūkstantinės kariuomenės
Vakarų šalys sako esančios labai susirūpinusios dėl maždaug 100 tūkst. Rusijos karių, sutelktų netoli šalies sienos su Ukraina.
2014 metais Rusija jau aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir rėmė prorusiškus separatistus, kovojančius su Kijevo vyriausybe Rytų Ukrainoje.
Maskva sako, kad papildomos pajėgos buvo sutelktos siekiant neleisti Ukrainos įtraukti į JAV vadovaujama NATO karinį aljansą, nors šiuo metu Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie įstojimo į šią grupę.
J. Bidenas ir V. Putinas šią įtampa aptarė per antradienį surengtą pokalbį vaizdo ryšiu, trukusį ilgiau kaip dvi valandas. Pokalbyje J. Bidenas perspėjo V. Putiną apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.
Savo ruožtu V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja pasiųsti į Ukrainą jos pasienyje sutelktas pajėgas. Vis tik jis nurodė, kad paprastai stebėti, kaip NATO artėja prie Rusijos, prilygtų „nusikalstamam neveikimui“.
„Negalime nesijaudinti dėl galimo Ukrainos priėmimo į NATO perspektyvos, nes paskui neabejotinai būtų dislokuojami atitinkami kariniai kontingentai, bazės ir ginkluotė, kurie keltų mums grėsmę“, – pareiškė Rusijos lyderis.
