Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimas Simonas Krėpšta sako, kad klaida buvo taip ilgai vaikus mokyti nuotoliniu būdu, tai atsiliepė vaikų pažymiams ir emocinei sveikatai.
„Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą ir tas nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą – daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Krėpšta.
„Tai yra be galo neraminantys signalai, kurie rodo, kad žvelgiant į kitus mokslo metus turime daryti viską, kad ugdymas grįžtų į kontaktinį būdą“, – pridūrė jis.
Vilniaus universiteto (VU) profesorė Roma Jusienė sakė, kad yra trečdalis vaikų ir paauglių, kuriems pasireiškė klinikiniai emociniai sutrikimai.
Nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą
„Labiausiai tai yra emociniai sutrikimai – didelis prislėgtumas, aukštas nerimo lygis, deja, savižala su tuo eina įvairiomis formomis, taip pat psichosomatiniai sutrikimai, tai – įvairaus pobūdžio skausmai, pradedant galvos skausmais, pilvo, kvėpavimo sutrikimais, neturinčiais aiškios medicininės priežasties“, – teigė profesorė.
Ji taip pat pridūrė, kad yra sumažėjusi vaikų ir paauglių motyvacija mokytis.
Nuotoliniu būdu moksleiviai mokėsi su pertraukomis nuo pirmojo karantino, kai kurie mokiniai į klases taip ir negrįžo, savivaldybėms neatnaujinus kontaktinio ugdymo.
