Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) nesutariant dėl naujų ambasadorių skyrimo, šalies vadovas Gitanas Nausėda santykius su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu vadina normaliais ir pridūrė, kad esant poreikiui su juo susitiktų, pasikalbėtų telefonu.
„Normalūs tie santykiai. Kartais jūs darote visokias išvadas – jis lankėsi Valstybės gynimo taryboje, po jos šiek tiek pakalbėjome. Jeigu bus poreikis, susitiksime, telefonu pasikalbėsime“, – antradienį po Rytų Europos studijų centro diskusijos žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis taip pat ragino nedaryti išvadų „iš kažkokių politinių įvykių“.
„Mes tikrai suprantame savo atsakomybę prieš šalį. Bet, kita vertus, sutikite, politinis procesas tai nėra, kuomet žmogus su antspaudu sėdi prie stalo ir deda antspaudą ant bet ko, ką jam pakiša. Aš tikrai toks nebūsiu, atleiskite, jeigu norima notarą surasti, notarų Lietuvoje ir Vilniuje yra ne vienas“, – teigė prezidentas.
Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį pranešė, kad žada rengti įstatymo pataisas nustatant aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką.
Pastaruoju metu tęsiantis dviejų institucijų ginčui šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas
Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad pataisos reikalingos norint išvengti panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.
Pastaruoju metu tęsiantis dviejų institucijų ginčui šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.
Anot Ž. Paviliono, į įstatymą būtų perkelta iki šiol vidiniuose URM teisės aktuose ir URK tvarkoje aprašytas atrankos procesas, ambasadorių paskyrimo terminai.
Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.
