Prezidentas Gitanas Nausėda ir kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys antradienį lankysis Lenkijoje, kur stebės šios šalies nacionalines pratybas „Dragon 2024“.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) stebės sąjungininkų pajėgų Vyslos upės kirtimo jungtinę operaciją.
Į jas taip pat planuoja atvykti NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, vyriausiasis Aljanso ginkluotojų pajėgų vadas Europoje generolas Christophas G. Cavolis (Kristofas Kavolis), NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas generolas Guglielmas Luigis Miglietta (Guljelmas Luidžis Miljeta), vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas generolas Philippe’as Lavigne’as (Filipas Lavinas), Lenkijos politikai ir karinės vadovybės atstovai, Aljanso valstybių ambasadoriai, kariniai atstovai prie NATO bei Europos Sąjungos institucijų.
Šios pratybos – viena iš sudėtinių šių metų NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ dalių.
Pratybų „Dragon 2024“ tikslas – patikrinti sąjungininkų gebėjimus vykdyti atgrasymo ir gynybos užduotis, atremiant potencialaus priešo agresiją prieš NATO šalis ir vykdant kovinius veiksmus, kurie apjungia sausumos, oro ir jūrų komponentus.
Lietuvos kariuomenės teigimu, pagrindinė šių pratybų operacija – NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimas ateinant į paramą Aljanso narei agresijos atveju ir įvertinant karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas.
Lietuvos kariuomenės teigimu, pagrindinė šių pratybų operacija – NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimas ateinant į paramą Aljanso narei agresijos atveju
Pratyboms pasibaigus, jose dalyvavęs Vokietijos padidinto budrumo brigados batalionas nuo kovo 7 dienos tęs mokymus Lietuvos teritorijoje.
Šiuo metu Lenkijoje vykstančiose pratybose dalyvauja Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ pėstininkų brigados žvalgų kuopos būrys su visureigiais JLTV.
Iš viso pratybose dalyvauja 20 tūkst. karių ir 3500 karinės technikos vienetų iš dešimties NATO valstybių.
Per pratybas taip pat aktyvuotos karinės operacijos kibernetinėje erdvėje.
Minėtos pratybos vyks Lietuvoje diskutuojant, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus. Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pareiškė, kad šioje šalyje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Reaguodamas į tai, G. Nausėda teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos pratybos skirtos tam, jog šalys veiktų drauge.
Tuo metu Vilniuje pirmadienį viešėdamas šios šalies premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas.
