Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesitikinti, kad 22,5 proc. siekianti metinė infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti. Pasak jos, tam nėra pagrindo.
„Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi stabdyti kainų augimą.
„Skaičiuojant metinę infliaciją šiandien turime kitą pasaulį, lyginant su tuo, ką turėjome praėjusiais metais. Visų pirma, žinoma, energetikos kainų požiūriu, todėl kad kainos nuo praėjusių metų yra padidėjusios kartais arba procentais, kurie jau yra arti 100. Tai tos priemonės, kurios dabar nustatytos, jos ir yra skirtos, kad tas poveikis būtų kaip įmanoma mažesnis“, – aiškino premjerė.
Skaičiuojant metinę infliaciją šiandien turime kitą pasaulį, lyginant su tuo, ką turėjome praėjusiais metais
Šiuo metu buitiniams vartotojams, anot jos, Vyriausybė kompensuoja tris ketvirtadalius dujų kainos, o elektros – daugiau nei pusę.
Vertindama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozuojamas dujų ir elektros kainas kitiems metams, I. Šimonytė sako, kad jos galėtų būti šiek tiek optimistiškesnės.
„Mūsų prognozė gal yra šiek tiek optimistiškesnė, bet ji labiau yra metinė, o VERT kalba apie pirmą pusmetį. Metinė kaina turėtų būti šiek tiek nuosaikesnė“, – teigė I. Šimonytė.
Statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia nuo 1996-ųjų rugsėjo.
