Pranešėjo istorijai tirti Seime planuojama skurti specialią komisiją, iniciatyvai linkęs pritarti šį klausimą trečiadienį nagrinėjusio parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Žinau, kad bręsta iniciatyva ir gali būti, kad rytoj jau bus renkami parašai specialiai Seimo tyrimų komisijai, ponas V. Bakas yra pagrindinis iniciatorius, aš manau, kad tai yra gera idėja, reikėtų paremti šitą komisiją, aš pats ją paremsiu“, – trečiadienį žurnalistams po komiteto posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuva“ atstovas Vytautas Bakas BNS patvirtino, kad parengė nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos kūrimo, bet tekstas dar derinamas, o parašai gali būti pradėti rinkti ketvirtadienį.
Iniciatyva burti komisija kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas NSGK pirmininkui apie Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Siūlo su komisija dirbti kontrolieriui
Seimo NSGK trečiadienį uždarame posėdyje išklausė Generalinės prokuratūros poziciją vertinant pranešėjo perduotą medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė žurnalistams sakė negalinti atskleisti prokuratūros pozicijos ir siūlymų, nes posėdis buvo uždaras, bet L. Kasčiūnas vėliau patvirtino, kad, prokurorų vertinimu, ankstesnis parlamentinis tyrimas nebuvo tinkamai atliktas.
„Generalinė prokuratūra konstatavo, kad 2020 metų pavasario atlikta parlamentinė kontrolė neatsako į visus klausimus, pranešėjas nebuvo tinkamai apklaustas, nebuvo apklausti kiti pranešėjo informacijoje pateikti asmenys, todėl atsakymai į klausimus reikalingi, klausimai lieka“, – kalbėjo NSGK vadovas.
L. Kasčiūnas teigė, kad sukūrus specialią komisiją joje kartu su ja galėtų dirbti žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus.
„Kadangi paveikslas tyrimo platus, reikia vertinti, koks VSD dalyje galėtų būti žvalgybos kontrolieriaus vaidmuo, ir, jeigu bus sukurta komisija, mano požiūriu, būtų labai sveika ir naudinga, kad kontrolierius susėstų su ta komisija ir ekspertiškai bendradarbiautų“, – sakė L. Kasčiūnas.
Žvalgybos kontrolierius po komiteto posėdžio žurnalistams sakė lauksiantis Seimo sprendimų, o nuo jų priklausys, kiek ir kaip jis dalyvaus tyrime, ar pradės savo.
„Aš visų pirma laukiu Seimo apsisprendimo, ar bus sukurta Seimo laikinoji komisija, ar NSGK priims sprendimą pats imtis pranešėjo istorijos tyrimo. Kadangi žvalgybos kontrolieriaus institucija savarankiška, jei matyčiau, kad yra naujų faktinių aplinkybių, jei jų būtų pateikta, tikrai svarstyčiau ir priimčiau sprendimą (pradėti tyrimą – BNS)“, – sakė N. Statkus.
Šiuo metu, pasak N. Statkaus, jis pats pradėti tyrimo pranešėjo istorijoje negali, nes tyrimą dėl to atliko ir sprendimą yra priėmusi praėjusios kadencijos NSGK.
„Šiuo metu neketinu, nes 2020 metais kovą buvo priimtas sprendimas dėl pranešėjo istorijos, NSGK yra kompetentingi tirti žvalgybos institucijų veiklą, jie tuo metu priėmė šį sprendimą, dabar man imtis to, ką kompetentinga institucija ištyrė, (nėra pagrindo – BNS)“, – pažymėjo žvalgybos kontrolierius.
Pripažino: darbas atliktas netinkamai
L. Kasčiūnas po komiteto posėdžio teigė, kad tyrimas, viena ar kita forma, yra būtinas, nes be jo atsakyti į likusius klausimus neįmanoma, o V. Bako iniciatyva kurti tam komisiją yra geresnė, nei tyrimo vėl imtųsi šio Seimo NSGK.
„Kol kas kitaip atsakyti į tuos klausimus, kurie neatsakyti, (nėra būdo – BNS), ir turime suvokti, kad net procesiškai padėti tašką tu negali neatsakęs į tuos klausimus, ir specialioji komisija su visais įgaliojimais galėtų tai padaryti“, – sakė L. Kasčiūnas.
Komiteto vadovo vertinimu, jei tyrimą dėl pranešėjo istorijos imtųsi tirti NSGK, jis gali atsidurti situacijose, kai tektų vertinti patį save, turint mintyje, kad dalis komiteto narių dirbo jame ir praėjusią kadenciją.
mes vienokį ar kitokį darbą, ir, reik pripažint, nelabai vykusį tuo metu, padarėm, ir dabar gali netgi tekti save tirti
„Aš šiandien pats tai pajutau – šeši iš dešimties NSGK narių buvo ir praėjusioj kadencijoj, mes vienokį ar kitokį darbą, ir, reik pripažint, nelabai vykusį tuo metu, padarėm, ir dabar gali netgi tekti save tirti, nes gali tekti vadovautis ta medžiaga. Bet kokiu atveju, aš manau, kad turi būti sukurta nauja struktūra“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Projektą dėl komisijos rengiantis V. Bakas, kol jis nebaigtas, plačiau nekomentuoja, bet teigia, kad tyrimas turėtų vykti keturiomis klausimų grupėmis: dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo, prezidento rinkimų kampanijos finansavimo, kampanijos išlaidų dydžio bei pranešėjo apsaugos.
„Pirma grupė, galimas neteisėtas informacijos rinkimas apie daugybę asmenų, galimas perdavimas žmonėms, kurie neturi teisės tokios informacijos nei turėti, nei prašyti. Kita grupė klausimų – prezidento rinkimų kampanijos klausimai, ryšiai su kai kuriais bankais ar susijusiais asmenimis, trečias – kampanijos finansavimas, nes monitoringą atlikusios institucijos atkreipė dėmesį, kad išlaidos kampanijai neatitinka realių sąnaudų, ir ketvirtas klausimas – pranešėjo apsauga, nes su pranešėju buvo brutaliai susidorota, jis atleistas iš tarnybos, taip negali būti“, – temas vardijo V. Bakas.
Seimo NSGK narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, kad VSD klausimų dalį turėtų tirti žvalgybos kontrolierius, o dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo ir kitų klausimų tyrimo apsispręs Seimas.
„Išgirdome, kad klausimai, kurie buvo kelti, neatsakyti, tas tyrimas nepilnas buvo, ir reikia procesą pabaigti. Mano nuomone, pabaigti turėtų žvalgybos kontrolierius, nes klausimai susiję su VSD veikla, ir ta institucija tam puikiai tinka, tai būtų nepolitinis procesas, objektyvus, bešališkas. VSD dalis, manau, yra žvalgybos kontrolierius, kuris gali atsakyti, o dėl kitų klausimų Seimas apsispręs“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Tyrė dar buvęs Seimas
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
Pranešėjas 2019 metais taip pat buvo kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), po kelių dienų informacija perduota Generalinei prokuratūrai.
2020 metų sausį V. Bakas iš prokuratūros gavo atsakymą, kad STT šioje istorijoje „nenustatė nusikalstamų veikų ar tarnybinių nusižengimų“, tačiau atsakyme nebuvo parašyta, koks procesinis sprendimas priimtas – ar pradėti, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, rašoma knygoje.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
