Ginčas dėl idėjos, kad pagrindinis olimpinių žaidynių simbolis taptų ilgalaikiu Eiffelio (Eifelio) bokšto akcentu, įgavo naują formą – Prancūzijos kultūros ministrė siekia perimti faktinę šio objekto kontrolę iš Paryžiaus.
Prieš šios vasaros olimpines ir paralimpines žaidynes olimpiniai žiedai buvo pakabinti ant populiariausio Prancūzijos sostinės objekto. Paskatinta žaidynių sėkmės, Paryžiaus merė Anne Hidalgo (En Hidalgo) pareiškė, ši dekoracija turėtų puošti Eiffelio bokštą iki pat kitų vasaros olimpinių žaidynių Los Andžele.
Tačiau tiek Paryžiuje, tiek aukščiausiuose valdžios sluoksniuose nuomonės dėl šio pasiūlymo labai išsiskyrė. Legendinio inžinieriaus Gustavo Eiffelio (Gustavo Eifelio) šeima ir aplinkosaugos grupės jau dabar griežtai kritikuoja šią idėją.
Praėjusio mėnesio pabaigoje darbininkai nuėmė 30 tonų sveriančius plieninius žiedus. Pastarieji buvo sumontuoti birželį tarp pirmojo ir antrojo bokšto aukštų.
Paryžiaus merė pasisako už tai, kad vietoj jų būtų įrengtos lengvesnės olimpinių žiedų versijos.
Tačiau daug kas į šis pasiūlymą vis dar žiūri skeptiškai. Tai jau ne pirmas kartas, kai A. Hidalgo supykdo savo oponentus ambicingais projektais, kuriais siekiama skatinti žmones daugiau važinėti dviračiu ir kovoti su automobilių keliama tarša, taip pat neseniai priimtu sprendimu sumažinti leistiną greitį Paryžiaus žiediniame kelyje.
Viena iš ryškiausių jos kritikių – dešiniojo sparno politikė, kultūros ministrė Rachida Dati (Rašida Dati). Būdama Paryžiaus miesto tarybos opozicijos lyderė, ji dažnai konfliktuodavo su A. Hidalgo ir planuoja siekti merės posto per ateinančius 2026-ųjų savivaldybių rinkimus.
Praėjusį mėnesį R. Dati buvo paskirta ministro pirmininko Michelio Barnier (Mišelio Barnjė) vyriausybės kultūros ministre, o šios pareigos jai suteikia didelę įtaką kalbant apie ypatingos svarbos pastatus ir jų apsaugą.
Antradienį ji paskelbė, kad paprašė įtraukti Eiffelio bokštą į svarbiausių šalies paveldo objektų sąrašą.
Jei tam bus pritarta, miestas ir jo merė faktiškai nebeturės jokios bokšto valdymo ir kitos su juo susijusios veiklos kontrolės ir perduos ją į centrinės valdžios rankas.
Tolesni politiniai tikslai
Dienraščiui „Le Parisien“ R. Dati pareiškė, kad dabartinis bokšto, kaip įprasto paminklo, statusas nebėra pakankamas. Pasak jos, tik įtraukus jį į Prancūzijos valstybės paveldo sąrašą būtų užtikrinta jo „reali apsauga“.
Bet kokiems darbams, atliekamiems su pastatu ar paminklu, turinčiu pilną paveldo statusą, reikalingas regioninio prefekto, kuris yra pavaldus vyriausybei, arba kitų valstybės agentūrų leidimas.
R. Dati sakė, kad jei Prancūzijos sostinės merė atmes prašymą, tokiu atveju Eiffelio bokštas į svarbiausių šalies paveldo objektų sąrašą bus įtrauktas „jėga“.
Antradienį, paklausta apie šią siūlomą iniciatyvą, A. Hidalgo pabrėžė, kad bokštas jau dabar yra labai gerai apsaugotas.
Tačiau kultūros ministrės pastabos sukėlė Eiffelio bokštą valdančios bendrovės SETE nepasitenkinimą.
SETE pirmininkas Jeanas-Francois Martinsas (Žanas-Fransua Martenas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad kultūros ministras turi teisę prašyti suteikti paveldo statusą, jei objektui iškilo pavojus.
„Tačiau Eiffelio bokšto atveju taip nėra“, – nurodė jis.
J.-F. Martinsas pridūrė, kad bendrovė ėmėsi ambicingiausio bokšto atnaujinimo: buvo atlikti dažymo darbai, atnaujinti liftai ir pagerintas prieinamumas.
Jis apkaltino R. Dati, kad ji naudojasi Eiffelio bokštu kaip priemone savo politiniams tikslams pasiekti.
Tuo metu kai kurie opozicijoje esantys Paryžiaus miesto tarybos nariai pasiūlė olimpinių žaidynių logotipą pakabinti kitoje sostinės vietoje.
Dešimtmetį valdžioje esanti A. Hidalgo taip pat stengiasi išsaugoti kitus vasaros renginio simbolius, pavyzdžiui, olimpinės ugnies balioną prie Luvro muziejaus ir per atidarymo ceremoniją Senos upėje iškeltas žymių moterų statulas.
