Prancūzijos bažnytinis fondas jau pradėjo mokėti kompensacijas seksualinio išnaudojimo aukoms, praėjus devyniems mėnesiams (ataskaita paskelbta praėjusių metų spalį) po nepriklausomos šalies komisijos ataskaitos dėl seksualinės prievartos Bažnyčioje Prancūzijoje paskelbimo. Bažnyčia tokiu būdu tikisi atkurti prarastą žmonių pasitikėjimą.
Pirmosios išmokos
Papildomos išmokos lytinio dvasininkų išnaudojimo aukoms bus mokamos ir toliau, kaip praneša vietinė šalies žiniasklaida.
Šiuo metu, anot komisijos, pirmosioms šešioms seksualinio išnaudojimo Prancūzijos Bažnyčioje aukoms jau buvo išmokėtos kompensacijos iš specialaus bažnytinio fondo – jį šalies vyskupai įsteigė po to, kai praėjusį spalį paskelbtoje nepriklausomos komisijos pirmininko Jeano-Marco Sauvé (Žano Marko Sovė) ataskaitoje buvo apskaičiuota, kad nuo 1950 m. iš viso užregistruota 330 tūkst. išnaudojimo atvejų Prancūzijos Bažnyčioje. Nepriklausoma komisija buvo įsteigta tam, kad patikrintų metamus aukų kaltinimus dvasininkams.
„Kuriame kažką naujo, kas neturi atitikmens Prancūzijoje ir skiriasi nuo teisminio požiūrio, nes remiasi teisės ir psichologijos sąvokomis”, – sakė Prancūzijos vyskupų įsteigtos Nepriklausomos nacionalinės vertinimo ir žalos atlyginimo institucijos (INIRR) pirmininkė Marie Derain de Vaucresson (Mari Deren de Vokrezon) spaudos konferencijoje, kurioje buvo paskelbta apie kompensavimo procesą.
Tuomet ji sakė, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas pagal tris parametrus: seksualinės prievartos veiksmų sunkumą, Bažnyčios veiksmus ir prievartos pasekmes aukos fizinei, psichinei ir socialinei sveikatai. Byla perduodama 12 ekspertų komisijai, kurią sudaro teisininkai, psichologai, medicinos ir socialinių reikalų specialistai, kurie išnagrinėja faktus ir įvertina žalos atlyginimo klausimą.
Komisija nenustatė kompensacijos lubų, tačiau ji gali pasiūlyti iki 60 tūkst. eurų vienam asmeniui, t. y. tiek, kiek Prancūzijoje yra „didžiausia civilinės teisinės kompensacijos riba”.
Patvirtintos bylos perduodamos fondui, kuris atlieka mokėjimą aukoms.
Priklausomai nuo atvejo sunkumo, kompensacijos sieks nuo 5 iki 60 tūkst. eurų. Praėjusį mėnesį pareiškimus dėl prievartos tikrinantis komitetas teigė, kad prašymai dėl kompensacijų buvo gana įvairūs ir tik šiek tiek daugiau nei pusėje jų buvo prašoma pinigų.
Atsiranda naujų aukų, duomenys apie juos slepiami
Birželio mėnesį komisija paskelbė, kad apie lytinio nepilnamečių išnaudojimo atvejus jai pranešė dar 736 žmonės.
Šalies vyskupijos jau pradėjo žymėti parduodamą turtą, kad surinktų lėšų fondui, pavadintam SELAM – tai akronimas, reiškiantis „Solidarumas ir kova su seksualine prievarta prieš nepilnamečius”.
Pirmieji mokėjimai rodo, kad fondas greitai įsipareigoja spręsti jam perduotas bylas, nors ir žinoma, kad aukos paprastai laukia 20 ar 30 metų, vienam katalikiškam portalui sakė taip vadinamojo Selamo fondo atstovas.
Šešių nukentėjusiųjų vardai ir pavardės bei išmokėtos sumos nebuvo viešai paskelbti, todėl sulaukė kritikos dėl slaptumo. Tačiau greitas išmokėjimas rodo vyskupų nuomonę, kad nebegalina daugiau nuvertinti kompensacijos aukoms klausimo.
Naujos iniciatyvos
Selamo fonde sukaupta 20 mln. eurų Vyskupų konferencijos, vyskupijų ir pavienių aukotojų įnašų. Be kompensacijų, fondas taip pat nusprendė pradėti finansuoti dvi kovos su seksualiniu išnaudojimu iniciatyvas.
Vienas iš geriausių katalikiškų universitetų ketina siūlyti piktnaudžiavimo prevencijos programą. Šį rudenį Paryžiaus Katalikų institute prasideda universitetinis kursas, skirtas kovai su piktnaudžiavimu Bažnyčioje stiprinti. Paryžiaus Katalikų institutas (ICP) teigia, kad naujoji programa skirta užkirsti kelią įvairių rūšių piktnaudžiavimui – seksualiniam, valdžios ir sąžinės – dėl kurio Bažnyčia ir pateko į krizę.
Kita iniciatyva siekiama ugdyti kapelionų ir jaunimo judėjimų vadovų sąmoningumą.
Ataskaita, kurią Bažnyčia pradėjo rengti po to, kai daugelį metų nepakankamai vertino šią problemą, sukrėtė Prancūziją, nes nuo 1950 m. buvo nustatyta 330 tūkst. prievartos atvejų, iš kurių apie du trečdalius įvykdė kunigai.
Nors kritikai pasmerkė ataskaitos metodiką, tačiau Prancūzijos vyskupų konferencija pritarė jos išvadoms ir būtinybei imtis ryžtingų veiksmų jau dabar.
Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Éricas de Moulinsas-Beaufortas (Erikas Mulinsas – Boforas) neseniai žurnalistams sakė: „Bažnyčia tikisi atkurti pasitikėjimą ir nuolankiai susigrąžinti tikrąjį patikimumą, per šį skausmingą ir būtiną tiesos darbą ir ryžtingas priemones, kurių ji ėmėsi.”
