Prancūzijoje antradienį vėl streikuoja traukinių mašinistai, mokytojai ir naftos gamyklų darbuotojai, protestuodami prieš nepopuliarią pensijų reformą, kurios įgyvendinimo siekia prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Be to, kiek vėliau planuojami ir masiniai protestai visoje šalyje.
Jau trečia profsąjungų remiamų protestų diena nuo sausio 19-osios greičiausiai taps patikrinimu protestuotojų ryžtui blokuoti E. Macrono siekį padidinti pensinį amžių.
„Turime reikalų su prezidentu – nes jis yra viso to šerdis – kuris dėl savo dideliu ego siekia įrodyti, kad yra pajėgus prastumti šią reformą“, – pareiškė radikalių kairiųjų pažiūrų profsąjungos CGT vadovas Philippe’as Martinezas (Filipas Martinesas).
E. Macronas pernai savo perrinkimo kampanijoje daugiausia dėmesio skyrė pensinio amžiaus didinimui ir prancūzų skatinimui daugiau dirbti, tačiau apklausos rodo, kad du trečdaliai žmonių yra prieš pokyčius.
Pirmadienį parlamente per audringą posėdį parlamentarai pradėjo diskutuoti dėl reformos, pagal kurią amžius, reikalingas gauti visą pensiją, būtų padidintas nuo 62 iki 64 metų.
Taip pat numatyta padidinti privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.
Pasak policijos, praėjusią savaitę demonstracijose visoje šalyje dalyvavo 1,3 mln. žmonių, o per pirmąją akciją sausio 19 dieną – 1,1 mln. gyventojų.
Saugumo šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad antradienį tikimasi nuo 900 tūkst. iki 1,1 mln. protestuotojų.
Tai yra skaitlingiausi protestai nuo 2010 metų.
Policijos duomenimis, 2010-aisiais prieš planą padidinti pensinį amžių iki 62 metų protestavo daugiau nei milijonas žmonių, tačiau tuometinio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dešiniojo sparno vyriausybės pasiūlytas įstatymas vis tiek buvo priimtas.
„Reforma arba bankrotas“
Traukinių ir Paryžiaus metro operatorės vėl pranešė apie „didelius sutrikimus“, o Orli oro uoste, esančiame į pietus nuo Paryžiaus, ketinama atšaukti maždaug kas penktą skrydį.
Visgi tikimasi, kad bendra trikdžių apimtis, įskaitant mokyklų darbo sutrikdymą, bus mažesnė nei ankstesnes dvi dienas.
Valstybinė geležinkelių operatorė pranešė, kad važiavo maždaug pusė tolimojo susisiekimo traukinių.
„Viskas gerai, keliauti galima“, – naujienų agentūrai AFP kalbėjo 23 metų Sylvainas Magnanas (Silvenas Magnanas) pagrindinėje Marselio stotyje. – Ką tik važiavau vėlesniu traukiniu.“
Nepriklausomos Pensijų konsultacinės tarybos prognozės rodo, kad per ateinančius 25 metus pensijų sistema bus vidutiniškai deficitinė
Maždaug kas antras energetikos milžinės „TotalEnergies“ valdomos naftos perdirbimo įmonės darbuotojas dalyvauja streike, pranešė bendrovė, tačiau atsargos degalinėse yra pakankamai didelės, kad būtų galima susidoroti su bet kokiu laikinu tiekimo sustabdymu.
E. Macrono pasiūlymai priartintų Prancūziją prie kaimynių Europoje, kurių daugumoje galioja 65 metų ar didesnė pensinio amžiaus riba.
Visgi vyriausybei sunku įtikinti reformos būtinybe ar teisingumu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu sistema yra subalansuota ir, daugelio ekonomistų teigimu, o pokyčių atveju žemos kvalifikacijos darbuotojams tektų didžiausia jų našta.
„Reforma arba bankrotas“, – pirmadienį parlamente pareiškė biudžeto ministras Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis), sulaukęs oponentų kritikos, kad perdeda.
Nepriklausomos Pensijų konsultacinės tarybos prognozės rodo, kad per ateinančius 25 metus pensijų sistema bus vidutiniškai deficitinė.
Pakeitimai leistų kasmet sutaupyti apie 18 mlrd. eurų (19,5 mlrd. JAV dolerių) iki 2030 metų, daugiausia dėl to, kad žmonės būtų priversti dirbti ilgiau bei būtų panaikintos kai kurios specialios išėjimo į pensiją schemos.
Prancūzijos išlaidos pensijoms yra trečios pagal dydį tarp pramoninių šalių, palyginti su jos ekonomikos dydžiu.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šalis užima pirmąją vietą pagal bendras viešąsias išlaidas.
