Trejybė didžiulis slėpinys, kuris viršija mūsų proto galimybes, bet kalba mūsų širdžiai, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, kalbėdamas apie šią dieną liturgijoje švenčiamą Švenčiausiosios Trejybės iškilmę.
„Dievas yra meilė“ – šie apaštalo šv. Jono žodžiai, pasak Pranciškaus, labai paprastai ir tiksliai paaiškina Trejybės slėpinį. Kadangi Dievas yra meilė, nors ir būdamas vienas, ji yra ne vienatvė, o bendrystė. Meilė – tai savęs dovanojimas. Tėvas save dovanoja per Sūnų; Sūnus save aukoja Tėvui; jų abipusė meilė yra Šventoji Dvasia, jų vienybės ryšys.
Trejybės slėpinį mums atskleidė pats Jėzus. Savo veide jis mums parodė Dievo, Gailestingojo Tėvo, veidą; jis yra Dievo Sūnus ir Tėvo Žodis; jis mums kalbėjo apie Šventąją Dvasią, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, – Tiesos Dvasią, mūsų guodėją ir gynėją. Po prisikėlimo pasirodęs apaštalams, Jėzus siuntė juos skelbti Evangelijos visų tautų žmonėms, krikštyti „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19).
Trejybės slėpinį mums atskleidė pats Jėzus.
„Šios dienos šventė mus skatina kontempliuoti nuostabų meilės ir šviesos slėpinį, iš kurio esame kilę ir į kurį nukreipta mūsų žemiškoji kelionė. Evangelijos skelbimas ir visos kitos krikščioniškosios misijos formos nebūtų įmanomos be vienybės, į kurią mus kviečia Jėzus, tos vienybės, kuri yra tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.“ Liudyti Evangeliją, sakė Pranciškus, – tai liudyti vienybę, mūsų, kurie esame tokie skirtingi, darną. Krikščionių vienybė yra esmiškai svarbi. Tai ne šiaip laikysena ar tik skambus žodis. Ji yra esmiškai svarbi, nes ji gimsta iš meilės, iš Dievo gailestingumo, iš Jėzaus Kristaus mus padovanoto nuteisinimo, iš Šventosios Dvasios, kur yra mūsų širdyse.
Trumpą katechezę apie Švenčiausiąją Trejybę popiežius užbaigė malda, kad Švenčiausioji Mergelė Marija, kurioje matome Vieno Triasmenio Dievo grožio atspindį, stiprintų mūsų tikėjimą, padėtų mums nuoširdžiai garbinti Dievą ir tarnauti žmonėms.
