Trečiadienio rytą susitikęs su piligrimais, atvykusiais į bendrąją audienciją, popiežius tęsė prieš porą savaičių pradėtą naują katechezių ciklą apie visiems skirtą pašaukimą skelbti Evangeliją. Šio trečiadienio katechezės tema: Jėzus – skelbimo mokytojas.
Pranciškus komentavo vieną pirmųjų Jėzaus viešosios veiklos įvykių – evangelisto Luko aprašytą epizodą Nazareto sinagogoje. Jėzus perskaitė ištrauką iš pranašo Izaijo knygos: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“ (Iz 61, 1–2) ir visus nustebino labai trumpu komentaru: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4, 21).
Pasak Pranciškaus, šis lakoniškas sakinys – visa esmė to, ką Jėzus nori pasakyti apie save. Todėl ir mes, kai kalbame apie Jėzų, turime atsiminti šį pirmąjį jo skelbimą.
Popiežius atskirai paminėjo penkis elementus, iš kurių susideda ta, Jėzaus sau pritaikyta, pranašo ištarmė. Pirmasis elementas yra džiaugsmas. Jėzus skelbia, kad jis atėjo skelbti gerąją – tai yra džiugiąją – naujieną. „Ir mes, – sakė popiežius, – negalime kalbėti apie Jėzų be džiaugsmo, nes tikėjimas yra nuostabi meilės istorija, kuria reikia dalytis.“
Antrasis aspektas – laisvė. Jėzus sako, kad jis atėjo skelbti belaisviams išvadavimo. „Tai reiškia, kad tas, kuris skelbia Dievą, negali daryti spaudimo kitiems, negali užkrauti naštų, bet turi padėti jas pakelti; jis turi nešti ramybę, o ne kaltės jausmą.“
Popiežius pridūrė, kad, žinoma, sekimas Jėzumi yra susijęs su išsižadėjimais ir auka. To reikia kiekvienam geram darbui, o juo labiau tokiems esminiams dalykams. Tačiau tie, kurie liudija Kristų, turi visų pirma rodyti tikslo grožį, o ne kelionės nuovargį.
Trečiasis aspektas – šviesa. Jėzus sako, kad jis atėjo atnešti akliesiems regėjimą. „Čia kalbama ne tik apie fizinį regėjimą, bet ir apie šviesą, kuri leidžia naujai pažvelgti į gyvenimą. Jėzus yra mylimas Tėvo Sūnus, su juo mes taip pat esame Dievo vaikai, mylimi per amžius, nepaisant mūsų klaidų ir trūkumų.
Mūsų gyvenimas nėra aklas ėjimas į nebūtį, nėra likimo ar laimės reikalas, priklauso ne nuo atsitiktinumo ar žvaigždžių, net ne nuo sveikatos ir finansų, bet nuo Tėvo, kuris rūpinasi mumis, savo mylimais vaikais, meilės.“
Mūsų gyvenimas nėra aklas ėjimas į nebūtį.
Ketvirtasis Jėzaus asmenyje išsipildžiusios Izaijo pranašystės elementas yra išgydymas. Jėzus sako, kad atėjo vaduoti prislėgtųjų. Kas slegia žmogų gyvenime? Ligos, nuovargis, kaltė, klaidos ir ydos. Labiausiai mus slegia tas blogis, kurio negali išgydyti joks vaistas ar žmogiška priemonė, – nuodėmė. „Jėzus mums skelbia gerą žinią, kad šis senas blogis, kuris atrodė nenugalimas, netars paskutinio žodžio“, – sakė Pranciškus. Visus, kurie yra prislėgti ir pavargę, Jėzus kviečia ateiti pas jį.
Galiausiai penktasis elementas – Jėzaus paskelbti malonės metai. Čia kalbama ne apie planuotą jubiliejų, kuriuos žydų tauta šventė kas penkiasdešimt metų, bet apie malonę, kuri visada mus stebina ir daro naują mūsų gyvenimą. „Jėzaus skelbimas visada turi kelti nuostabą. Juk tai ne mes darome didžius dalykus, bet Viešpaties malonė, kuri net per mus padaro nenuspėjamų dalykų“, – baigė trečiadienio katechezę Pranciškus.
