Popiežius sekmadienio vidudienį pagerbė šeštadienį mirusio Benedikto XVI atminimą, priminė sausio 1-ąją minėtą Pasaulinę taikos dieną ir visos žmonijos atsakomybę už ateities kūrimą „nepasitikėjimu ir abejingumu užterštoje epochoje“.
„Vieningai visi kartu, viena širdimi ir viena siela, dėkokime Dievui už Josepho Ratzingerio-Benedikto XVI, ištikimo Evangelijos ir Bažnyčios tarno, dovaną“, – paragino popiežius per sekmadienio, sausio 1-osios, vidudienio maldos susitikimą kreipdamasis į maldininkus ir turistus Šv. Petro aikštėje.
Pranciškus į juos kreipėsi naujųjų 2023 metų pirmąją dieną, kurią Bažnyčia mini Dievo Motiną Mariją. Popiežius prašė, kad, švęsdami ir kontempliuodami Dievo Motiną, kartu pavestume jos ypatingai globai popiežių emeritą Benediktą XVI, kuris šeštadienį, gruodžio 31 d., paliko šį pasaulį.
Vidudienio maldos, kuri skirta Marijos vaidmeniui Žodžio įsikūnijimo slėpinyje, mąstyme Pranciškus kalbėjo apie Mariją Betliejaus grotoje, kurioje užgimė Jėzus. Popiežius kvietė įsiklausyti į jos kalbą ir įsidėmėti tai, ko iš jos galime išmokti prasidėjus naujiesiems metams.
Visų pirma, Marija šios dienos liturgijos skaitiniuose nesako nieko – ji nebyli. Anot sekmadienio Evangelijos pasakojimo, Marija „dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (Lk 1, 16) ir, visų pirma, saugojo kūdikį, paguldytą ėdžiose.
Ši scena atskleidžia motinišką Marijos kalbą – ji švelniai saugo kūdikį. Tai išskirtinis Marijos didumas, pažymėjo Romos vyskupas, prisimindamas poetės Aldos Merini įžvalgą, jog Marijai „reikėjo išdidaus nebylumo, kad iš akių neišleistų savo Dievo“.
Kaip ir visos motinos, Marija savo širdyje nešiojasi gyvybę ir šitaip ji mums kalba apie mūsų ateitį, kartu primena, jog, jei norime, kad naujieji metai būtų geri, jei norime susigrąžinti viltį, turime atsisakyti savanaudiškumo žadinamos kalbos ir veiksmų ir mokytis meilės kalbos, o tai reiškia saugoti.
Popiežius ragino prisiimti įsipareigojimą saugoti savo gyvenimą, sielą, dabartinį laiką, kūriniją ir visą mus supančią aplinką. Dar daugiau – esame raginami saugoti stokojančius brolius ir seseris, kurie laukia mūsų dėmesio ir atjautos.
Pranciškus priminė sausio 1-ąją minimą Pasaulinę taikos dieną ir šia proga kvietė gerai įsisąmoninti mums pavestą atsakomybę už ateities kūrimą. Asmeninių ir socialinių krizių, taip pat karo tragedijų akivaizdoje esame pašaukti pasaulio keliamus iššūkius priimti atsakingai ir su atjauta. Tai galėsime padaryti, jei visi kartu saugosime vieni kitus ir jei visi kartu saugosime savo bendrus namus.
Gyvendami nepasitikėjimu ir abejingumu užterštoje epochoje melskime Dievo Motiną, švenčiausiąją Mergelę Mariją, kad sužadintų mumyse atjautą, gebėjimą saugoti, jautrumą ir atidumą kitam kaskart, kai to reikia, pažymėjo Pranciškus.
Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais tikinčiaisiais kalbėtos „Viešpaties angelo“ maldos popiežius priminė sausio 1-ąją minėtą Pasaulinę taikos dieną ir prašė melstis už taiką Ukrainoje ir visame pasaulyje.
„Šią dieną, kurią šventasis Paulius VI norėjo skirti maldai ir apmąstymams už taiką pasaulyje, jaučiame, kokį netoleruotiną kontrastą sukelia karai, kurie Ukrainoje ir kituose regionuose sėja mirtį ir destrukciją. Tačiau mes neprarandame vilties, nes tikime Dievu, kuris Jėzuje Kristuje atvėrė mums taikos kelią.
Pandemijos patirtis mus moko, kad niekas negali išsigelbėti vienas, bet kartu galime eiti taikos ir vystymosi keliu. Visame pasaulyje, iš visų tautų kyla šauksmas: „Ne karui! Ne ginklavimuisi! Ištekliai tebūna skiriami vystymuisi, sveikatai, maistui, švietimui, darbui“, – kalbėjo Pranciškus.
